Vos perskaičiusi „Kerę“ supratau, kad tarp manęs ir šio autoriaus kūrybos užsimegz stiprus ryšys. Tai taip ir nutiko! Eidama tarp bibliotekos lentynų niekaip negalėjau pasiimti dar vieno jo kūrinio. Šį kart - apie pražūtingą rūką.
Knygoje, apart pačio rūko, yra ir dar trys pasakojimai: „pragaro katė“, „korporacija: meskite rūkyti“ ir „kukurūzų vaikai“. Iš tų visų trijų vaikai paliko didžiausią įspūdį ir dabar vis planuoju vėl pažiūrėti siaubo klasikos filmą. Na o pradedant apie pražūtingąjį rūką, kuris vieną dieną netikėtai užklupo gyventojus tai... iš pat pradžių nuoširdžiai galvojau na ir kada aš čia išsigąsiu arba na jau prasidės visi siaubai baubai. Taigi po didžiulės audros Deivas randa jos pridarytos žalos, bei virš ežero pastebi keistai ir nenatūraliai atrodantį rūką. Kiek vėliau, sutvarkęs keliuką, kad galėtų nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti viską iš žmonos sudaryto sąrašo, jis išvyksta kartu su sūnumi ir kaimynu. Atvykus staiga juos pasiveja rūkas, iš kurio naktį pradeda lysti keisti ir košmaruose regimi padarai.
Knygoje aprašomos itin žmogiškos situacijos nežmoniškomis aplinkybėmis. Pinasi paskutinės pastangos nepamesti galvos, išgelbėti artimuosius, išdavystė bei momentinių troškimų pildymas. Istorija man tikrai patiko, buvo įdomu skaityti.
4/5♥
P.S. pripažinsiu, kad vienoje vietoje norėjosi tiesiog numesti knygą, nes aprašytos „pabaisos“ giminaičių paniškai bijau :")
Komentarai
Rašyti komentarą