DALYKAI, KURIE MAN SUKELIA BAIMĘ

Šią naktį su draugais žiūrėjom Weird Side of YouTube. Ačiū šiam dalykui, jis man sukėlė kai kurių, hm, dalykų dar didesnę nei turiu baimę. Veikiau, paniką. Ir dabar aš tuo pačiu noriu jums surasti ir sukelti visus linkus ir panašiai, bet per daug bijau vėl pamatyti kai kuriuos ten esančius dalykus. Nesakau, tikrai ne jie visi yra baisūs, tačiau kai kurie, kaip ir minėjau, gali sukelti tikrą paniką.
Mano baimė numeris vienas yra gan banali, mirties. Žinau, kad ne visi ją turi, kai kurie žmonės į tai žiūri visiškai atsipūtę ir nesuka galvos. Man iš esmės taip pat. Aš bijau, nes nežinau kas po to laukia, gyvenu su klausimu ko aš čia esu, jei po manęs liks tik pūvantis kūnas, nebeliks nieko kas man brangu. Būna taip, kad aš, kaip ir kiti, žiūriu į tai visiškai ramiai ir net pajuokauju ką nors apie mirtį kaip „ne nu aš tai nebegaliu, einu pasikart“ ar dar kas nors tokio. Arba „gerai būtų numirt, nematyčiau tavo veido ar balsas ausų nebežeistų“ (pamerkia akį ir nueina). Žodžių, dažnai esu cruel. Bet šiaip mirties bijau ir noriu išrasti nemirtingumo eliksyrą.Ir manau, kad bijau ne tiek savo, bet artimųjų mirčių.
Kitas dalykas kuris gąsdina visose vitrinose ir parduotuvėse priverčia jaustis nemaloniai, yra manekenai. Ta prasme, kas juos sugalvojo???? Ar gali būti kas nors baisesnio už juos?? Einant pro manekeną man visad toks vaizdas, kad jis atgis ir su ta savo ranka ar dar kažkas mane nužudys, paleis smegenis ar dar kas nors atsitiks. Žodžiu, dėl to einu į skudurynus, nes ten jų nėra. Arba yra koks vienas vitrinoje. Bet ne ant kiekvieno kampo. Žodžiu. Aš labai labai net ir bijodama jums rodau šita video. Ta prasme, su draugais kai žiūrėjom tai dar dzin, pažiūrėjau video ir taip nieko. Aišku, visą laiką norėjosi galvą kišti po užtiesalu ir susisukus į kamuoliuką negirdėti ką ji sako. Dabar net suradus ir išgirdus vos keletą sekundžių tą įrašą norisi paniškai klykti. Davai rašom peticiją, kad tų manekenų nebūtų...
Gan populiari baimė yra klaustrofobija. Maniškė tų visų apibrėžimų nežinau ar atitiktų. Nors. Negaliu pakęsti kai reikia užsirakinti duris net tualete. Visad susidaro vaizdas, kad jos užsikirs ir kas nors atsitiks, aš mirsiu. Taip pat su buvimu vienai namuose, bet čia jau dviprasmybė. Iš vienos pusės visad laukiu akimirkos kuomet liksiu viena, nes man tai paprasčiausiai patinka. Taip pat negaliu to pakęsti, nes vėl, užsirakinus duris mano kūnas nueina pagaugais. Uždarų erdvių baimė man pirmą kartą pasireiškė kuomet berods Latvijoje buvome urvuose, jie buvo siauri ir panašiai. Nuotraukose aš su tokia balta oda, kad atrodo jog nualpsiu ar mane išdažė su kreida. Žodžiu, nemalonus dalykas. Nors man tikrai patinka urvai, požemiai ir panašiai, nemanau, kad šį malonumą galiu sau labai leisti, nes kas iš to jei išeinu drebanti ir man galų gale pradeda stigti kvapa, imu dusti (kartais, taip buvo tik keletą kartų).
Vabzdžiai. Prašau juos laikyti nuo manęs kuo didesniu spinduliu. Ačiū. Daugiau apie juos nešnekėsim, nes tai susije su visomis aukštesnėmis baimėmis. Mirus, jei kūnas laidojamas, tai juk po skeletą vaikšto tie gyviai. Net nusipurčiau. Manekenai ir iš jų lendantys visokie šitie pabaisos. O Dieve, aš tuoj klyksiu ir apsivemsiu. Bet ne ką mažiau baisu yra urvai, ir kai juose ant tavęs užkrenta siauroje erdvėje vabzdys. Arba urvas pilnas jų.
Viskas, klykiu. Aš pasistengiau ir suradau jums vazdo įrašą kurį žiūrėjom. Perspėju, ten kitų kur jau pasiūlymus išmeta nepatariu žiūrėti. Ir šio nepatariu. Tik tiek, kad jei kas labai smalsus, galit užmesti akį. Nors gal jums visiškai nebaisu, aš nežinau...

Komentarai

  1. eina šikt, tie video... prasukinėjau biški.. eina šikt KAAAAIP KIETAI! eisiu pasižiūrėt visų jų atskirai, omg so cool I can't!

    o manekenų ir aš kartais išsigąstu. kažkada parduotuvėj ėjau atbula ar kažkaip ten ir atsitrenkiau į manekeną, jis man galvą "paglostė", aš sakau "oi, atsiprašau", tada atsigręžiau, o ten tas manekenas.. mini heart attack :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jo, jie kieti bet kažkaip jau bijau kitus žiūrėt :D
      Man ir panašus atvejis buvo, tik galva manekenui nukrito. Šakės, klykt pradėjau, o aplinkiniai iš juoko raitėsi, tai so much fun sakau...

      Panaikinti
    2. omg vakar vakare pasižiūrėjau tuos video, po to dar smalsumo vedama žiūrėjau visokius vaiduoklių garsų įrašus, iki egzorcizmų daėjau... ir štai aš, visiškai nemiegojusi, nes niekaip negalėjau užmigti :)))))))))))))))

      Panaikinti
    3. Muhahaha, aš ir, žaibas :D per teliką dar pasileidau nuėjus į YouTube tuos video tai iš vis šakės, nereiks ilgai miegot manau :D

      Panaikinti
    4. verčiuos ant kito šono, kažką išgirstu, sustingstu :DDDDDDDDD tai užsidegiau šivesą, knygą paskaičiau, po to ėjau pavalgyt... gal reiks eit numigt prie dienos šviesos :DDDD kraupu, nu bet įdomu ir smalsu

      Panaikinti
    5. Aš ir dabar valgau ir toliau juos žiūriu, vos neįsipjoviau į liežuvį :D

      Panaikinti
    6. Su vaikinu diskutavom apie ateivius ir NASA slepiamą informaciją ir vien dėl to drebu. Hm žiūrėti tuos video ar ne ;-D gal palauksiu kol nebebūsiu viena, baisu naktį sėdėt tamsoj, ypač kai lauke škvalas. Užteks siaubų

      Panaikinti
  2. Same here su vabzdžiais. Nu nekenčiu jų nors tu ką. Tiesiog šlykštu.
    Dar turiu itin didelę aukščio baimę. Labai blogas dalykas bijoti aukśčio. :c

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš irgi ankščiau kaip pamišusi bijojau aukščio, bet po to prisiverčiau ją įveikti :3

      Panaikinti
    2. Neseniai turėjau galimybė "pabandyti" įveikti šią savo baimę ir šokti su parašiutu, bet blemba, ne man tokie dalykai. Atsisakiau. :D

      Panaikinti
    3. Aš ir taip pagalvojus nežinau ar išdrįsčiau :D Bet whatever, gyvenimas per trumpas ko nors bijoti

      Panaikinti
  3. Rimtai, skaitydama pradžią atradau save. Tas keistas jausmas kai identiškai sutampa nuomonė :D Kalbant apie video, manau pažiūrėsiu su drauge, nes vienai kažkaip nejauku :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai čia ant tiek nugązdinot, kad net viena nedrįsiu žiūrėti. Gal išvis diena žiūrėti, kad paskui probliamų nebūtų su miegu :D

      Panaikinti
    2. Dabar vėl žiūrėjau ten kitus tokius, tai jau nieko :D

      Panaikinti
  4. Labai apsidžiaugiau pamačius šį įrašą, nes aš pati norėjau rašyti įrašą apie baimes, todėl buvo labai smagu pažiūrėti ką tu apie tai parašei :D Iš tikrųjų mirties aš nebijau, tik galbūt norėčiau, kad ji būtų greita, kad nereikėtų kankintis, o vamzdžių ir aš bijau, galbūt daugiausia bitčių (gėda truputį tai sakyti). O aš jų bijau todėl, nes man dar niekada ji nebuvo įgėlusi :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš taip pat bijau mirties. Bet ne savo (šitos visai nebijau, nžn kodėl), o artimųjų. Nesu nieko praradusi ir tai baugina. Rimtai baisu...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš esu praradusi, ir keletą žmonių praradau dar visai maža. Todėl gyvybės ir kitų artimųjų praradimas man yra baisu.

      Panaikinti
    2. Weird. Aš vaikystėje esu praradus daug labai labai artimų žmonių, bet tai kažkodėl man atsiliepė kitaip. Mirtis manęs nebaugina visiškai. Nei mano, nei kitų. Per laidotuves neprisiverčiu verkti. Nė per tėvo laidotuves nesugebėjau ašaros išspausti, nors buvau vos 5 metų.

      Panaikinti
    3. Aš kad ir bijau tos nežinios, taip pat niekaip neprisiverčiu verkti. Vienintelis kartas kai verkiau jau taip pasikūkčiodama prie karsto buvo per mano pusbrolio laidotuves, ir taip tik tuomet kai jau pradėjo dengti karstą. O taip net šypsojausi, visada galvojau apie prisiminus ir panašiai.

      Panaikinti
    4. O aš jau maniau, kad gal aš nenormali, jog dėl artimųjų mirčių neverkiu, bet, kaip matau, aš čia ne vienintelė tokia xD

      Panaikinti

Rašyti komentarą