Vienatve jaučiu tarp žmonių,
tačiau vos grįžus ji išnyksta,
sakyki, ar tai tu?
Ar sugrįžai?
ar ir vėl būsi kartu
su manimi
tomis šaltomis rudens naktimis
kuomet išbėgus į lauką
klyksiu Tavo balsu
ar būsi šalia
kai lūpose sustings
mano paskutinis atodūsis
ir ar laikysi už rankos
švelniai, bet stipriai
kai basomis
eisiu per sniegą
o vėliau plauksiu mirties link?
Pasakyk, kad tai būsi Tu,
ištark, kad saugosi
taip kaip saugojai ankščiau
kad nesvarbu kas nutiks
tu būsi šalia
čia pat
už nugaros
ir aš jausiu Tavo kvėpavimą
kad glostysi mano plaukus
paskutinę sekundę
kuomet išeiti reikės
Prižadėk.
prižadėk, kad vienišumas
liks tarp jų
tačiau šalia
mes jausimės saugūs
pažadėk
kad mes turėsim amžinybę
Juk prižadėjai
amžiams.
Būti šalia.
Ir likti tuo, kuo esi,
piktąją mano dvasia.
Tu nuostabi. Ir Tavo tekstai. Nesvarbu, apie knygas jie ar śtai tokie - gilūs.
AtsakytiPanaikintiBe galo dėkoju!
Panaikintipalietei skaudžią temą, omg.... niekad nsu į poeziją taip įsigilinus, kad.. ai žodžiu verkiu ;D
AtsakytiPanaikintiTas momentas kai nepiktai džiaugiuosi, kad sukėliau emocijų :D :3
PanaikintiNuostabu. Aš be žodžių visiškai
AtsakytiPanaikintiBe galo dėkoju už tokius malonius žodžius akims <3
Panaikinti