DEMONAI IR VIENIŠUMAS

Vienatve jaučiu tarp žmonių,

tačiau vos grįžus ji išnyksta,

sakyki, ar tai tu?

Ar sugrįžai?

ar ir vėl būsi kartu

su manimi

tomis šaltomis rudens naktimis

kuomet išbėgus į lauką

klyksiu Tavo balsu

ar būsi šalia

kai lūpose sustings 

mano paskutinis atodūsis

ir ar laikysi už rankos

švelniai, bet stipriai

kai basomis 

eisiu per sniegą

o vėliau plauksiu mirties link?

Pasakyk, kad tai būsi Tu,

ištark, kad saugosi

taip kaip saugojai ankščiau

kad nesvarbu kas nutiks

tu būsi šalia

čia pat

už nugaros

ir aš jausiu Tavo kvėpavimą

Pasakyk,

kad glostysi mano plaukus 

paskutinę sekundę

kuomet išeiti reikės

Prižadėk.

prižadėk, kad vienišumas

liks tarp jų

tačiau šalia

mes jausimės saugūs

pažadėk

kad mes turėsim amžinybę

Juk prižadėjai

amžiams.

Būti šalia.

Ir likti tuo, kuo esi,

piktąją mano dvasia.