KELIONĖS: ANYKŠČIAI | 2020

Labas!

Jau seniai besimatėme, ar ne? Iš tiesų bandžiau labiau gyventi savo instagramo paskyroje (@knygu.mergaite), tačiau man laaabai trūksta to tokio galėjimo rašyti kiek nori, tad nusprendžiau nebesimėtyti tarp platformų ir rašyti būtent čia. Na, o šį savaitgalį (07.18-19) kartu su saviškiu vykau į Anykščius atšvęsti mūsų antrųjų metų kartu. Na, iš tikro, tai jau būtų metai ir vienuolika dienų, bet juk esmė ta pati, tiesa? 😁 Kadangi pernai metais paradui vadovavo Jis, tai šiais metais aš pasiėmiau vadžias į rankas. Išrinkau „Puntuko“ viešbutį pačiame centre. Nereklama, bet tikrai kainos ir kokybės santykis bent jau man viską atitiko. Tad tik atvažiavus mūsų kambarys buvo neparuoštas, kadangi atvykome apie 12, o turėjome tik 14 berods. Na, bet čia nieko baisaus, aš kaip visada laikų nemoku skaityt ir tiek. Vis vien gavome kambario raktą, kad kai jis jau bus paruoštas nereikėtų eiti pasiimti ir patraukėme apžvelgti pačio miesto. Pirmiausia pasivaikščiojome Šventosios pakrante, pasigėrėjome sutvarkytomis miesto aikštėmis (nežinau kodėl, bet man jos tikrai labai gražiai atrodė sutvarkytos), nuėjome prie apžvalgos aikštelės ir grįžome pakrante atgal link senamiesčio, kur ieškojome kur pavalgyti. Valgėme Erdvės kavinukėje, kur maistas iš ties buvo skanus ir neapvylė mūsų skonių receptorių. Po maisto ėjome iki viešbučio visko „suvirškinti“ bei minimaliai pailsėti. Vakare traukėme į „Angelų muziejų“, kur gavome tokius itin fainus lankstinukus su lankytinais objektais. Juose apsilankius uždedamas antspaudas ir surinkus ne mažiau 6 grįžti į muziejų ir pasiimi dovanėlę -

magnetuką. Tą pačią dieną dar užsukome į Cosmos paukščių taką. Ši pramoga galbūt kažkiek overpriced - 3e žmogui už max 5 min. Na, bet žinokit tikrai verta - jautiesi iš tiesų nežemiškai ir, nors esu klaustrofobikė, tokioj mažoj patalpoj jaučiausi nejaukiai nuo per daug didelės erdvės (??). Bet išėję abu džiaugėmės dar keletą gerų minučių tokia patirtimi. Kartą gyvenime šimtu procentų verta. Vakarą leidome ramiai - pasiėmėme ne tokį ypatinga maistą - no name kebabus - ir ėjome į parkelį pavalgyti. Tai pasidarėme tokį miniatiūrinį pikniką ir pašėrėme uodus savo skaniuoju krauju. Oh well. Pirmąją dieną nuėjome 14,64 km. Antroji diena prasidėjo nuo gero ir žvalaus pabudimo ir pačios skaniausios kavytės ir eksklero su pistacijų kremu Sucre kavinukėje šalia

viešbučio. Vėliau ėjome į bažnyčios apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama ir kurio viršūnėje paleistas audio pasakoja apie miesto ir bažnyčios istoriją, kas buvo tikrai įdomu išgirsti besižvalgant pro langus. Nusileidę ant žemės keliavome į Arklio muziejų, kurio, iš tikro, net neketinome aplankyti. Tačiau įkvėpti lankstinuko nuvažiavome ir nustebome, kad tai tapo viena mėgstamiausių kelionės vietų. Labai panašu į Rumšiškes, tačiau kai ką jie turi itin genialaus - kiekviename name sėdi ir gyvybės įkvepia vis kitas žmogus. Pavyzdžiui, audimo namelyje buvo audėja, kuri norinčius mokė dirbti su senovinėmis staklėmis. Kažkada, kai buvau dvylikametis kleckas, atsimenu taip pat turėjau proga su jomis dirbti ir, aišku, ja pasinaudojau 😁 kažin ar dabar kas išeitų, bet tada buvo smagus užsiėmimas. Apėję ir išbandę viską, ką tik mums leido patraukėme į Jono Biliūno sodybą. Žinoma, ji absoliučiai niekuo nesiskiria nuo, tarkim, Cvirkos sodybos. Tačiau vis vien buvo įdomu užsukti ir pamatyti. Ir po šio judėjome į galutinį tašką - medžių lajų taką, kuris mane nuoširdžiai sužavėjo. Eidami į jį dar pamatėme Puntuko akmenį, vabzdžių viešbutį ir inkilų parodą. 

Planuose buvo numatyta nuvykti ir į labirintų parką, aplankyti J. Biliūno kapą ir dar daugybė kitų pramogų, bet po viso vaikščiojimo (12km) jautėmės nusikalę ir nutarėme traukti namo. Tikrai žinau, kad į tuos kraštus dar grįšim ir greičiausiai ne kartą, tad labai neliūdžiu - pasilikom pramogų ir sekančiai kelionei ✌