TOP 10: MĖGSTAMIAUSI SIAUBO FILMAI

Labas!
Kas mane seka jau ilgą laiką manau spėjo susipažinti ir suprasti, kad kur kas labiau mėgstu siaubo filmus, nei romantinius ar, dar blogiau, romantines komedijas. Žinoma, nesikratau ir tų dviejų žanrų, tačiau jie tikrai yra žemiau. Tad per jau gan ilgą laiką bežiūrėdama įvairius siaubekus spėjau atsirinkti ką mėgstu ir ko ne. Tad šiandien - apie būtent top 10 filmų, kuriuos esu mačiusi ne kartą.
1. Šešėlių namai. Šis filmas anaiptol nėra tas, per kurį bijosite demonų išnyrančių iš už kampo. Netgi drįsčiau teigti, kad šis yra kiek labiau psichologinis. Pagrindinis veikėjas kartu su savo mama, broliais ir sesėm nusprendžia nebekęsti smurtaujančio tėvo ir pabėga nuo jo atgal į mamos kadais buvusia gimtinę. Viskas atrodo idealu ir įdomu - šeima verčiasi gan sunkiai, tačiau matant juos visus besistengiant vienam dėl kito užplūsta malonūs jausmai. Visgi pabaiga - visiškai ne tokia kokios tikiesi, kas ir padarė šį filmą tokiu įspūdingu. Pagrindinis dalykas, manau, geriausiai apibūdinantis šį filmą būtų psichologinės ligos. 10/10♥
2. Priešnuodis gyvenimui. Dar vienas filmas, kuris turi daugiau psichologinių aspektų, nei gąsdinamų. Jaunas žurnalistas atvyksta į psichiatrinę ligoninę ieškoti savo kolegos. Tačiau jam vos išvykus iš jos, jis pakliūna į avariją ir, dėl saugos sumetimų, gydytis atvežamas būtent į psichiatrinę. Iš pradžių viskas ir vėl atrodo kaip ir gerai - jam suteikiama medicininė pagalba, o žmonės atrodo draugiški. Tačiau kuo ilgiau jis ten būna, tuo labiau supranta, kad joje vyksta kažkas negero. 8/10♥
3. Anakonda. Visiškas vaikystės favoritas. Atsimenu, kaip tėvai dar ne taip labai ir norėjo leisti žiūrėti šį filmą kartu. Na, žinot, mažas vaikas, šiek tiek siaubo filmas. Bet jau tada rodžiau charakterį ir išsiprašiau, kad leistų 😁 Pačio filmo esmė turbūt daugeliui žinoma - grupė žmonių atsiduria ten, kur neturėtų atsidurti. Ir čia, ponai ir ponios, prasideda visas smagumas, nes pasirodo vakaro žvaigždė Anakonda. Drąsiai galiu teigt, kad tai vis dar vienas mylimiausių filmų. 9/10♥
4. Anabelė. Dar vienas mylimas dalykas siaubo filmuose - dvasios ir mistika. Lėlė, kaip daugumai žinia, yra apsėsta piktosios dvasios ir dėl jos savininkų šeimose pradeda dėtis keisti ir kraupūs dalykai. Iš tiesų tai netgi pati tikėjausi, kad pamačiusi šitą filmą nustosiu domėtis ir juolab seilėtis pamačiusi senas porcelianines lėles, o juolab atšoks fantazija norėti jų savo namuose. Spėkit kas gavosi? Noriu dar labiau. 9/10♥
5. Avinėlių tylėjimas. Taip pat vienas pirmųjų matytų filmų, kurie labai aiškiai įsirėžė į atmintį ir paliko labai gerą įspūdį. Hanibalo Lekterio istorija, nuoširdžiai manau, kad visiems yra labai gerai žinoma ir daug aiškinti nereikia. 10/10♥
6. Mumija. Visiškai iš vaikystės atkeliavęs favoritas. Nuo pat mažens mėgau domėtis būtent pomirtiniu pasauliu, o ypač tuo, kas, kaip ir kada atsitinka su mūsų kūnais. Ir kažkodėl, berods per LNK, pamačiusi šio filmo anonsą niekaip negalėjau susilaikyti nepažiūrėjusi. Ir tai tikrai buvo vienas pačių įdomiausių matytų filmų. Mamai, kitu atveju, jis buvo vienas šlykščiausių 😅 žinoma, lyginant su siaubo filmais, kuriuos esu mačiusi jau dabar, tai tikrai lengvas ir visiškai negąsdinantis turinys. Tačiau vien dėl sukeliamų emocijų šis filmas gauna 9/10♥
7. Išvarymas. Kaip ir minėjau, labai mėgstu tokio tipo filmus ir jų esu mačiusi gan daug. Tačiau šis pasirodė kitoks ir patiko kur kas labiau nei kiti. Galbūt tai, kad tai tikrais faktais paremta istorija (kaip ir Anabelė) mane taip sužavėjo. Istorija iš pirmo žvilgsnio skamba paprastai - miela maža šeima persikelia į seną didelį namą ir jame pradeda dėtis keisti dalykai. Tačiau visas pateikimas padaro šį filmą kažkuo ypatingu. 9/10♥
8. Hanibalas: Pradžia. Po „Avinėlių tylėjimo“ labai norėjau sužinoti detalesnę pradžia, kaip jis tapo būtent tokiu asmeniu. Ir galiu pasakyti, kad tai yra vienas pačių mylimiausių filmų, kurį esu mačiusi mažiausiai 5 kartus. Visa ta istorija, nuo pat jo mažens, iki tapimo kanibalu labai įtraukia ir pakeri. Beje, žinojot, kad jis turi lietuviškų šaknų? 10/10♥
9. Paranormalūs reiškiniai. Tikrai ne visos dalys. Pirmosios, aišku, patiko labiausiai. Atrodė gan realistiškos, nebuvo kažkokių išnyrančių zombių ar juolab ant sienų tyškančio kraujo. 7/10♥
10. Kapų ieškotojai. Dar vienas, kurį myliu turbūt labiau dėl sukeliamų prisiminimų, nei pačio turinio. Keletą kartų teko žiūrėti su draugais, dar keletą - vienai. Ir visgi tas filmas turi kažką kas man taip labai patinka. Gerai, nemeluosiu, tai, kad veiksmas vyksta apleistoje psichiatrinėje ligoninėje, keri kone labiausiai. Iš dalies tokius filmus turbūt galėčiau traktuoti kaip potraukį ieškoti apleistų ir visų pamirštų vietų. 7/10♥
Ir, pabaigai, noriu pasakyt, kad negaliu pakęst tokių siaubo filmų kaip „Pjūklas“. Nuoširdžiai nemėgstu, kai visas veiksmas susideda vien iš pjaustymo ir kraujo. Idealiausi - kada tenka sėdėti įsitempus ir laukti netikėto.

Komentarai

  1. man nuoširdžiai įsipykę jump scare elementai. super pigus būdas išgąsdinti auditoriją.
    neteko žiūrėti visų straipsnyje išvardintų filmų, bet tūkstančiu vienu procentu pritariu avinėlių tylėjimo įvertinimui.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tuomet tikrai rekomenduočiau, jei nematei, pažiūrėti "Hanibalas. Pradžia". Nu superinis ♥

      Panaikinti

Rašyti komentarą