širdims
ir žvaigždės
kelio
neberodo“
Apie pirmąją šio autoriaus knygą jau esu kalbėjusi anksčiau. Jos apžvalgą rasi čia. Tad pagaliau pamačiusi ir antrąją, dar tuo labiau su akcija (!), neabejodama ją įsigijau ir, su didelėmis viltimis, pradėjau skaityti.
Autoriaus žodžiai ir eilės jau nuo pirmų puslapių pasirodė perdėti, išpūsti ir... tušti. Žinoma, kai kurie posmai privertė šyptelėti, dar nuo kitų lyg ir širdelė suspurdėjo prisiminus vieną ar kitą dalyką. Tačiau didžioji daugumai atrodė kaip neskoningai ir elementariai išversti visokie gilūs ir prasmingi žodžiai iš Pinterest bei Tumblr. Kas, iš tiesų, labai nuvylė. Visgi, kai imi tokius kūrinius į rankas, beveik niekada nesitiki kažko įspūdingo. Na, bent jau aš. Juk dažniausiai poezijoje minimos tos pačios situacijos, tik perteikiamos kitais žodžiais ar kitu aspektu. Ir su tuo viskas gerai! Tačiau šioje knygoje man gerokai pritrūko originalumo ir savotiško prieskonio, kuris visas tas mintis priverstų išsiskirti iš kitų.
Ar rekomenduočiau? Jei nuoširdžiai, tai ne. Kad ir kaip stengiuosi palaikyti lietuvius rašytojus, tačiau ši, mano nuomone, neverta nė tos valandos ar dviejų, kurias sugaišit ją skaitydami.
1/5♥
Komentarai
Rašyti komentarą