JURGA IVANAUSKAITĖ „ODĖ DŽIAUGSMUI“

Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba susipažinau per vieną iš vasaros skaitymo iššūkių prieš keletą metų. Nuo to laiko vis pagalvodavau, kad reikia į rankas pasiimti ir perskaityti dar ką nors. Tai va, po viso to laiko pagaliau paėmiau dar vieną jos kūrinį į savo rankas 😁
Kas dar nežino - labai mėgstu poeziją, tai negalėjau tiesiog imti ir palikti ją gulėti lentynoje neperskaityta. Eilėraščiuose man itin patiko kalba, rašymo stilius, eilėraščių formatas. Taip, man kur kas labiau patinka miksas eiliuota-neeiliuota, nei puslapis iš puslapio gražaus rimo. Žinoma, negaliu nepaminėti, kad sužavėjo ir autorės užuominos į kitus kūrinius, bei klasika virtusius pasakojimus. Mano požiūriu tai itin praturtina knygą ir suteikia jai savotiškų prieskonių. Tačiau kas labiausiai patiko, tai paprastos, kasdienės emocijos, pačių įvairiausių temų lietimas - nuo noro atsiriboti, likti vienai iki religinių aspektų bei kelionių.
Tikrai rekomenduočiau knygą visiems, kam patinka poezija su mintimi, o ne vien gražiai sklendžiančiais žodžiais ar paprastais vertiniais iš Pinterest.
5/5♥