„Gyvenimas rašomas ne žodžiais. Jis rašomas veiksmais. Tai, ką galvoji, nesvarbu. Svarbu tik tai, ką darai.“Kas skaito mane jau šiek tiek ilgesnį laiko tarpą turbūt tikrai spėjo pastebėti, kad vis dar niekaip negaliu atsispirti knygoms, kurios priskiriamos vaikų literatūrai. Ši nebuvo išimtis.
Pagrindinis veikėjas - trylikametis berniukas Konoras, kurio mama serga vėžiu. Jis taip dar ir sapnuoja baisų sapną, kuris jį dažnai kankina, tačiau apie jį prabilti berniukas bijo, nes mokykloje iš jo tyčiojamasi, tėtis gyvena toli su kita šeima, o senelės jis ne itin mėgsta. Be viso to, kasnakt, septynios minutės po vidurnakčio, pas jį apsilanko siaubūnas ir atneša jam vis kitą, naują istoriją. Visos jos padeda berniukui geriau suprasti save, savo jausmus ir baimes. Paskutinįjį vakarą siaubūnas perkelia berniuką į jo paties košmarą, kurį jis turi įveikti. Tik supratęs, kodėl jis padaro tam tikrus veiksmus ir garsiai prabilęs apie save baimes jis tarsi išsivaduoja, susitaiko su jomis.
Šis kūrinys man nebuvo kažkokie emociniai amerikietiški kalneliai. Veikiau tai tas atrakcionas, kuomet tave vis kelia į viršų, lyg žinai, kad jau tuoj, visai čia pat kažkas įvyks ir tuomet, kai tas kažkas įvyksta, krinti iš baisių aukštumų ir laiko valdyti emocijoms tiesiog nebelieka. Prie viso to prisideda ir originalios iliustracijos, kurios istorijai suteikia tam tikrą tikrumo jausmą. Knyga puikiai tiks ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, prisiminti, o galbūt ir išmokti, būti šiek tiek atidesniems ir atlaidesniems kitiems žmonės.
4/5 ♥
Man ši knyga irgi patiko, bet neužkariavo absoliučios mano simpatijos. 🤭
AtsakytiPanaikinti