JOHN GREEN „ALIASKOS BEIEŠKANT“

„Kartais tu praloši mūšį. O chaosas visada laimi karą.“

Pirmą kartą šią knygą teko skaityti 2015 metais. Kelinta karta užsukusi į biblioteką vis nužiūrinėdavau ją ir pagalvodavau, kad reikia paskaityti dar kartą. Kas labiausiai mane nustebino, tai, kad nors ir puikiai žinojau kas manęs laukia vis kitame puslapyje, šiurpuliukai visgi krėtė kūną lygiai taip pat kaip ir pirmą kartą skaitant.
Mailzas Holsteris, vėliau virstantis tiesiog Tešliumi, siekia atrasti savo Didįjį Galbūt ir išvyksta mokytis į Kalver Kriką, kur jo gyvenimas apsisuka šiek tiek kitu kampu. Čia jis susipažįsta su Pulkininku, žaviąją Aliaska, Takumiu ir Lara. Prieš. Vis planuojamos išdaigos, parūkymai rūkymo vietelėje, pirmieji išgėrimai ir prisigėrimai su draugais, galiausiai pirmas bučinys, pirma mergina ir, svarbiausia, pirmas nuoširdus įsimylėjimas. Visi šie dalykai yra itin aktualūs ypač paauglių auditorijai, todėl knyga tarsi nepaleidžia tavęs iki pat paskutinio puslapio. Po. Tuomet norisi išgirsti, kad visa tai tik dar vienas pokštas, kad John Green tiesiog norėjo iškrėsti jį savo skaitytojams. Visgi, liekame su daugeliui gerai žinomais jausmais: savęs kaltinimas, bandymas sužinoti tiesą, pyktis ir savotiška neviltis. Visgi, išaiškėjusi tiesa ir visi taškai ant i ne visuomet priverčia pasijusti geriau.
Skaitant knygą iš ties kilo daugybė klausimų. Pavyzdžiui, ką žmogui iš tiesų reiškia religija? Ar mes iš tiesų ja tikime tik dėl to, kad bijome nežinios ir norime turėti paaiškinimus kiekvienam įvykiui mūsų gyvenimuose? Man labai patiko, kad autorius nebijo įterpti ne tik paprastas temas paaugliams, kaip alkoholis, seksas, nusižengimas taisyklėms, bet ir verčia susimąstyti apie kasdienius dalykus, žvelgti į juos iš kitos pusės ir dar karta apgalvoti savo sprendimus.
Aplamai kalbant apie kūrinį galiu pasakyt, kad jos siužetas, net skaitant po kelių metų, vis dar įtraukiantis, veikėjų paveikslai ryškūs, įtaigiai ir ne perdėtai aprašomos emocijos. Verdiktas: skaitant antrą kartą knyga manęs nenuvylė, kaip tik, dar labiau patiko ir dar tvirčiau įsitaisė geriausiųjų sąraše.
5/5♥

Komentarai

  1. Skaičiau ir aš šią knygą, bet jau senokai ir tik dabar, pamačiusi pas tave šį įrašą, prisiminiau. Man irgi patiko tai, kad emocijos parodomos ne taip lyg jos būtų pačios ryškiausios visame kūrinyje. O šiaip ir pats turinys visai nieko.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tiek daug gerų atsiliepimų girdėjau apie šią knygą, bet man ji nelabai patiko. Sustojau po daugiau nei pusės ir gal tik po metų nusprendžiau pabaigti :/

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą