KOJI SUZUKI „TAMSUS VANDUO“

Turbūt daugelis žino siaubo filmą „Skambutis“, tiesa? „Tamsus vanduo“, kaip ir anksčiau paminėtas kūrinys, yra būtent šio, Koji Suzuko, darbas. Pripažinsiu, niekad nemačiau nei vienos iš šių dviejų knygų ekranizacijos, tačiau visad norėjau jas paskaityti. „Skambučio“ pirmosios dalies jau kuris laikas nerandu bibliotekoje, tad užgriebiau šią. Patiko?
Pirmoji istorija „Tekantis vanduo“ nepaliko manęs sužavėtos. Veiksmas sukasi aplink mamą ir jos mažą dukrytę, kurios vis randa vaikišką rankinę su vonios žaislais. Žinoma, mama vis neleidžia dukrai jos pasilikti ir tuomet įvyksta keisti dalykai: dukra vonios kambaryje kalbasi su rankšluosčiu, vidurį nakties moteris neranda dukrytės ir nusitrenkia ant stogo. Visgi, istorija manęs nepaveikė, kažko jai trūko. Antroji - „Vieniša sala“ - pasakoja kiek įdomesnę, bet visgi ne itin įtikinamą istoriją (o tai kas tau įtikinama, turbūt vienaragiai, valgantys spurgas, ane?). Taigi čia pasakojimo esmė yra vyras ir jo miręs geriausias draugas. Tas draugas pasirodo ištremia vieną savo buvusių merginų į salą, kurioje draudžiama lankytis. Po daug metų ir draugo mirties, istorijos pagrindinis veikėjas ten kartu su ekspedicine grupe nuplaukia ir randa žmonių gyvenimo pėdsakų, bei mažą berniuką. Antroje istorijoje kažko baisaus, kaip tikėjausi, taipogi neradau. Hm, na kas gi man iš ties patiko? Tai tikrai buvo „Triumas“ ir „Svajonių kruizas“. Istorijoje „Triumas“ labiausiai patiko pabaiga, nes iš tiesų tokios visiškai nesitikėjau. Pasakojama apie smurtaujantį vyrą ir, ačiū rašytojui, jo likimas netampa saldus. O „Svajonių kruizas“ turbūt patiko todėl, kad įtraukė mirusį vaiką (ė, kas negerai, kodėl mirę vaikai mane žavi labiau nei gyvi??), naktį ir vandenį. Na, manau, efekto turėjo ir tai, kad skaičiau naktį, viena namuose ir dar kaimynų šuo pradėjo lot kaip nežinau kas... Likusios istorijos manęs visiškai nepaveikė. Perskaičiau jas, tačiau kažko itin tokio, ką turėtum justi skaitant siaubo žanrą, nesijautė.
Visgi, knyga man visai patiko. Ypač balą norisi kelti už tas dvi puikias istorijas, kurios man tai labai patiko. Taip pat patiko rašymo stilius ir minčių dėliojimas. Labai noriu paskaityti „Skambutis“ ir įsitikinti ar ji iš tiesų tokia gera, kaip kad daugelis kalba.

O Tu ar mėgsti siaubo žanrą? Galbūt skaitei „Skambutis“ ar kitų Koji Suzuki kūrinių?