Hesse kūrybą rekomendavo draugė, kuri apie jo kūrybą pasakojo kelionės pirmyn ir atgal į biblioteką eigoje, o pačioje bibliotekoje šalia kūrinių gavau dar ir paskaitą vos ne apie kiekvieną kūrinį atskirai! Ji man į rankas ir įbruko dvi jo knygas, tad ką, skaitom?
Tiems, kas jau susipažinę su Hesse, aišku, kad šis rašytojas rašo labiau apie dvasinius o ne materialinius, taip sakant, sielos dalykus. Tad ir jo kūrinys „Demianas“ pasižymi būtent šiomis savybėmis. Istorijoje apžvelgiamas visas jaunuolio gyvenimas, nuo vaikystės iki pat savęs atradimo. Demianui pasirodžius Sinklerio gyvenime, šis pradeda keistis. Pavyzdžiui, vaikis, kuris kabinėjosi, staiga nustoja, o dauguma problemų staiga ir savaime išsisprendžia. Augant Sinkleriui Demianas vis pasirodo sunkiausiomis ir neaiškiausiomis jo gyvenimo akimirkomis. Asmeniškai man be galo patiko religinė tema šioje knygoje. Ir ne, jos nebruka, kad Dievas gerai mylėk jį ir same shit blevyzgos. Sinkleris ir Demianas tarsi susikuria savo Dievą, kuris yra gėris ir blogis viename, visiškai netobulas ir... paprastas. Iš tiesų, tai vis tie religiniai pamąstymai knygai suteikė kažką tokio, už ką ją rekomenduočiau nepažįstamajam gatvėje. Pats knygos siužetas įtraukiantis savo pamąstymais ir eiga. Nors ši knyga yra gan maža, jai reikėtų skirti daugiau laiko.
5/5♥
Komentarai
Rašyti komentarą