JO NESBO „KRAUJAS ANT SNIEGO“

„Geros širdys šiais laikais pigiai parduodamos.“

Visai neseniai, na, palyginus neseniai, perskaičiau savo pirmąją Jo Nesbo knygą. O jau kiek girdėjau apie šį autorių ir jo rašymą... Žinoma, ne vien gerus dalykus teko girdėti. Buvau prisiklausiusi tiek liaupsų paliaupsų apie neįtikėtinus vingius ir tiek kandžių replikų apie neįtraukiantį siužetą, kad nuspręsti - skaityti ar ne - buvo iš ties sunkus darbas. Tačiau prigriebiau. Ir ką?
Pagrindinis veikėjas - samdomas žudikas Ulavas. Ir ši jo profesija pasibaigia kuomet jo bosas liepia jam nužudyti jo žmoną. Tačiau, oho ir wow kaip netikėta, Ulavas būtent ją ir pamilsta! Taigi, žmogelis, nieko nelaukęs ima ir sumano ją išgelbėti. Į įvykių verpetą vis įsisuka prisiminimai apie ankstesnį Ulavo gyvenimą: prisiminimai apie tėvą, vargšę merginą Marija ir keletą jo nužudytų asmenų. Siužetas nebuvo pykšt pokšt veiksmas po veiksmo. Na, gal kažkam taip ir atrodo, bet tikrai ne man. Pabaiga - nustebino. Kadangi iš pradžių ji buvo pasakojama Ulavo lūpomis, atrodė vienokia. Net sugraudinti sugebėjo. Tačiau atvertus puslapį ir pamačius, kad ten knyga rašyta toliau, perskaičiau tikrąją pabaigą ir jaučiausi gan sumautai. Nors tokios pabaigos, turbūt, ir reikėjo tikėtis. Jo jo, man mažiau romanų reikia skaityt apie princeses su laimingom pabaigom.
Trumpai ir drūtai: knyga patiko, jaučiu, kad ateityje tikrai į rankas dar paimsiu Jo Nesbo knygas.
4,5/5♥

Komentarai