JENNIFER NIVEN „PAPASAKOK MAN APIE TOBULĄ DIENĄ“

„Kartais tiesa yra tai, ką galvoji esant tiesai, net jei iš tikrųjų taip nėra.“

O jau kiek visi dar pernai girdėjom apie šią knygą... Tituluojama kaip viena emocingiausių ir geriausiai paauglius atspindinčių knygų... Žinoma, tiek liaupsų išgirdusi negalėjau ramiai praeiti, lyg niekur nieko.
Pagrindiniai veikėjai - Violeta ir Finčas - su daugybe problemų susidūrę paaugliai. Jų susitikimas nėra įprastas pasimatymas koridoriuje ar po mokyklinėje veikloje. Jų pirmas susitikimas, visiškai netyčinis, nutinka mokyklos varpinėje kur abu yra pasiryžę atimti sau gyvybes.  Tačiau vaikinas atkalba Violeta, o apačioje tai pamatę vaikai nusprendžia, kad viskas yra atvirkščiai ir būtent šioji atkalba jį. Toliau tarp šių dviejų jaunuolių užsimezga graži ir tvirta draugystė. Finčas padeda Violetai atsigauti ir vėl priprasti prie elementarių dalykų kaip važiavimas automobiliu ar vairavimas. Tačiau, kad ir koks gražus ir mielas būtų jų bendravimas, jie, kaip ir kiekviena pora, sugeba susipykti. O tuomet vienas dingsta. Pabaigos, tokios, kokia ji buvo, aš tikėjausi. Taip ir žinojau, kad vienas mirs, o paskutiniuose skyriuose tai buvo be galo aišku. Tačiau tai nėra blogai. Nors, tiesa sakant, galvojau, kad blogai. Tai, kaip autorė pasirinko nužudyti veikėją mane labai palietė. Viena, nes su tokia mirtimi jau esu susidūrusi ir tai privertė vėl apie tai galvoti ir viską išgyventi per naują. Ploju, nes ji itin tiksliai nurodė kaip atrodo negyvėlis šiuo atveju, koks vyksta procesas. Visgi, skaityti buvo sunku, nes regėjau du vaizdus: vienas buvo nupieštas vaizduotės, o kitas kartojo žiaurią praeitį. Taigi, nežinau, bet vien pagalvojus apie šią knygą verkiau vos ne visą naktį.
Knygą vertinu gan stipriai, ji iš ties man patiko. Daugybėje vietų vertėjo stabtelėti ir pagalvoti kaip pati elgčiausi, kokios mintys klajotų mano galvoje. Veikėjai pasirodė gan artimi, lengvai suprantami.
4,5/5♥

Komentarai

Rašyti komentarą