DAINA OPOLSKAITĖ „IR VIENĄKART, RIČI“

„Gyvenimas labai panašus į pamoką, kuri tik pasibaigia ir vėl prasideda.“

Nuomonė, kad lietuvių autoriai rašo tik tokias knygas, kurias skaitant galima įsivaryti tooookia depresiją yra labai tvirta. Tiesa, išimtis yra keletui knygų. Ir, pagalvojau, gal jei ši yra konkurso nominantė, gal būt joje nėra jau tiek tų liūdesėlių? Žiūrim.
Pagrindinis veikėjas labai savimi nepatenkintas dėl oranžinių plaukų, vardo ir pavardės. Balys Belekas. Klasėje jo vienintelis draugas - socialinėje šeimoje augantis Paulius. Vieną dieną mokykloje pasirodo merginų svajone laikomas Ričis - aukštas, tamsiaplaukis, ištreniruotu kūnu ir t.t. Taigi Ričiui atkreipti bet kokios panelės dėmesį tampa dar sudėtingiau, o po to, kuomet Ričis apkaltina jį darbu, kurio nepadarė, šis pradeda jo nekęsti. Tačiau knygos eigoje vaikinai tampa itin gerais draugais. Tiesa, aš neįsivaizduoju koks knygos moralas. Išties, tai buvo itin lengvas ir greitas kūrinys, tačiau kažkokios ypatingos prasmės ar pamokos jame neįžvelgiau... Pabaiga pribloškė, nemeluosiu. Įvyko kažkas, ko visiškai nesitikėjau.
Trumpai, tai geras kūrinys, lengva vakaro istorija, tačiau nieko ypatingo.
3/5♥

Komentarai