Jos neapibūdinsi
kaip paprastos merginos. Ji nekentė saulės šilumos ir sėdėjimo namuose,
bendravo tik su keletu žmonių. Prie jų juokėsi, verkė, krėtė nesąmones, kalbėjo
itin rimtomis temomis, dėl tų žmonių buvo pasiryžusi paaukoti gyvybę, atiduoti
sveikatą. Dievino simfonijas, ypač Bachą, Mocartą, dailininkus kaip Dali ar
knygas. Neprisileisdavo kitų žmonių ir nekentė bendrauti, tačiau dievino
pažinti kitus, sužinoti jų paslaptis taip ir neatskleidžiant savųjų. Ji atrodė
šilta ir šalta tuo pačiu metu. Karta pažinęs, negalėjai nustoti galvoti apie ją
– rašei eiles, liejai jausmus paraštėse, kūrei muziką ir mokeisi, domėjaisi,
vardan jos. Kad tik ji tave pastebėtų ir šyptelėtų ta paika šypsena, kuri
kviečia už kampo. Girdėjai, kad ji lengvai pasiekiama, tiesa? Taip, tu teisus. Lengvai.
Vos šiek tiek pakėlus ranką ir perbraukus švelniai it vėjas per jos plaukus ji
atsisuks ir kris tau į glėbį. Taip, ji lengvai prieinama. Bet pabandyk ją
išlaikyti. Pamatysi, kad laikyti ją yra beveik tas pats, kas laikyti vėją, tai
neįmanoma. Ji kaip katė, kuri vaikšto viena. Ateis, jei to norės. Beviltiška gaudyti.
Draskysis, ir skaudžiai, jei per tave jai iškris bent vienas plaukelis iš viso
kailio. Norėsi ją pažinti, todėl atsiversi. Išsipasakosi dalykus, kurių
neturėtum. Bet tu žinai, kad esi saugus, nes ji niekada neišduoda paslapčių. Ji
kaip Andoros skrynia, turėtum įveikti baisiausius prakeikimus, kad bent mažuoju
savo piršteliu galėtum ją išlaikyti. Suprask. Ji dievina lietų ir nekenčia
saulės. Suprask. Ji yra ta, kuria norėtum pamatyti ryte. Bet... jai to
nereikia. Ji kaip vėjas. Lengvai pajuntama, bet taip sunkiai išlaikoma.. Ir tu
liksi tik su juoduma vietoje širdies, jei ją pamilsi. Kodėl? Ji pamilo. Dabar tebeturi
šukes. Supranti, ji bijo. Bijo, kad bet kuris kitas jas sudaužyti su plaktuku
ir jai liks tik duženų dulkės. Ji nėra kaip kitos. Ji miegos pliaupiant lietui
apsivilkus balta suknele. Ant žemės. Lauke.
Arba šoks ir dainuos, kuomet kiti bėgs ieškoti pastogės. Ji lengvai
prieinama, bet net nemėgink jos išlaikyti. Jei kas, ji pati tave ras. Juk neilgai
gali laikyti vėją delne ar gėle be saulės. Vienas vis vien paspruks, o kitą
nužudysi.
Nuostabu. Taip ir toliau!!! :)
AtsakytiPanaikintiTaip tikra, išgryninta, išgyventa. Super:)
Ačiū Tau labai labai! ♥
Panaikinti