ANNE CASSIDY „NEUŽMIRŠTUOLĖ“

Vos apsidžiaugi, kad gali pradėti įgyvendinti savo planus, pasibeldžia mokykla su ta įkyria šypsena veide ir sako: „Ne, mažyte, neskaitysi ko noris! Še tau dar privalomų knygučių!“. Tiesa, su privalomąja literatūra atsirado ir dar viena poezijos knygą. Autorius kirk žinau privalomas, bet ar jo eilėraščiai būtini - nežinau.
„Neužmirštuolė“ vadinama paauglių detektyvu, tad tai mane labai ir suintrigavo knygą ne tik įsigyti, bet ir kuo greičiau į rankas paimti. Pagrindinė herojė iš pradžių pasirodo septyniolikmetė Stela. Tačiau skaitant toliau, atrodo, kad vis dėl to pagrindinis vaidmuo yra skiriamas jos mamai, Terei. Kuomet kaimynystėje dingsta kūdikis, Džeidė Henderson, policija pasibeldžia ir į mamos ir dukters namų duris. Primenamas įvykis, kuris nutiko prieš dvidešimt metų - pagrobtas kūdikis, kurį Terė prižiūrėjo. Žinoma, žinia netrunka pasklisti ir visi kaimynai pradeda šūkauti, kad tai jos darbas ir verčia neva grąžinti kūdikį. Kuomet situacija tampa nevaldoma ir abiems veikėjams tenka išvažiuoti į saugų butą, Stela nusprendžia padaryti tokius dalykus, kurie jai atrodo priimtini. Išsiskiria su vaikinu Robiu, nusispjaudama į mamos privatumą ir likusi viena atplėšia voką, kurio turinys tik dar labiau sutrikdo. Tiesa, aš esu aš, ir nuo pat pirmų puslapių jau sudarinėjau įtariamųjų sąrašus. Realiai, klydau. O teisi buvau tik dėl vieno, kad tai padarė vyriškoji giminė.
Aplamai, knyga man patiko, labai lengvai skaitėsi ir neprailgo nė viena minutė. Tačiau kažko trūko... Gal norėjosi daugiau Stelos ir mamos buvimo kartu, galbūt norėjosi net išvysti senelius, kaip šie į visa tai reaguoja. Ir žinoma, mįslių palikusi pabaiga. Kodėl, o kodėl taip reikia daryti... Tai vėl suteikia vaizduotei begalinį norą toliau galvoti ir sukti galvą, ar bus surastas kaltininkas prieš dvidešimt metų...
4,5/5♥

Komentarai

  1. nekenciu privalomu knygu, o devintoje klaseje ju pilna... nebaigi vienos, ziu, jau kita kisa... :D o tu taip nori perskaityt ta nauja, populiariaja, visu isliaupsinta ir bibliotekos lentynoje gulincia, lyg ir laukiancia kol tu ja pasiimsi knyga... :D fufufu ta privaloma literatura. nors idomi butu, o dabaar??? neskaityti negali, o skaityti nenori... :D ir siaip, nezinau kaip kitiem, bet bent jau man tai niekad nepatinka skaityti to ka kisa. gal knyga ir butu visai nieko, itrauktu, bet tas faktas, kad skaitai ja ne savo malonumui, o darbui... IR TAS FAKTAS, KAD NIEKO NEGALI PRALEIST PRO AKYTES, NES LIETUVIU MOKYTOJA TIK IR LAUKIA KOL GALES PATEIKT KLAUSIMUS, O TU JAI ATSAKYMUS IR ANALIZE... :D sudukas zodziu, bet nieko nepakeisim, tai pereikim prie teigiamu dalyku... :D siaip detektyvu nemegstu, bet sitas kurinukas kazkoks kitoks pasirode. gal kazkada kai pritruksiu skaitalu prisiminsiu si, perskaitysiu ir nesigailesiu, i detektyvinius kurinius is kitos puses zvelgsiu ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai kurie privalomieji kūriniai man iš ties patinka, bet man, kaip ir tau, vien faktas, kad privaloma visa reikalą gadina. Ech, iškęsim, niekur nedingsim :D

      Panaikinti

Rašyti komentarą