TERORIZMAS

Aš nežinau kaip tai pavadinti. Net nežinau ką čia darau. Yra kvaila, kai grįžti namo ir pirmas dalykas kurį tau rodo internetas yra dar vienas išpuolis. Prancūzijoje. Tai skaudina. Jie visi skaudina. Kodėl mes negalime gyventi be kvailų karų, religinių įsitikinimų ir visko, kas mus daro priešais? Nejau taip sunku mylėti vienas kitą? Nejau mes iš tiesų esame kažkokie urviniai, kurie savo galią turi įrodyti išsitraukdami ginklus? Vėl matydama neįtikimai didelius aukų skaičius, širdis pradeda verkti. Aš, kaip ir nuostabusis John Lennon, tik noriu pasaulio be pykčio. Aš taip pat svajoju apie saugų rytojų. Ir dabar, girdėdama dainos žodžius, verkiu kaip bala žino kas. Toks jausmas, kad tai būtų palietę mano šeimą. Nors galbūt krauju ir nesu susijusi su šiais žmonėmis.
Žinoma, galėčiau nusisukti ir nežiūrėti į visa tai. Tačiau kas iš to? Šiandien Prancūzija, rytoj Vokietija, o galbūt poryt jau bus ir Lietuva. Žemė yra viena ir turime ja dalintis. Sukurti rojų čia. O ne engti vieni kitus ir norėti visos saulės tik savo gentainiams.
Visi, kurie negaili savo laiko, kviečiu sukalbėti paprastą maldą, kad tai baigtųsi.
#prayforpeace
#prayfortheworld
#stopterrorism
#stoptheviolence
#peace
#love

Komentarai

  1. Tikrai pritariu. Ar Žemė nėra viena planeta? Ar jos gyventojai negali ne kariauti, o padėti vieni kitiems? Kodėl taip yra?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Visiškai sutinku. Turėtume gyventi vieningai, be pykčių, bet visad atsiranda kas nors, kam net akmenukas užkliūva...

      Panaikinti

Rašyti komentarą