PASITIKĖJIMAS SAVIMI.

Lietuvoje kasmet nusižudo daugiau nei tūkstantis žmonių. Bene daugiausiai - paauglių. Kam viskas? Nejau mes tikrai nesugebame būti geri, nejau tikrai kitiems netenka nė lašelio saulės ir jie nori išeiti?
Priežasčių, kodėl nusižudoma yra daugybė. Vienos populiariausių - blogi santykiai šeimoje, patyčios tarp bendraamžių, skaudūs išsiskyrimai su mylimais žmonėmis ar kito žmogaus mirtis. Aš noriu prabilti apie tuos, kurie nusižudo, nes tiesiog nepasitiki savimi. Į tai įeina visos savižudybių priežastys. Kad ir kas benutiktų, jis pradeda galvoti, ko jis nesugeba. Iš pradžių tai būna lengvas pasąmonės žaidimas, vėliau perauga į kraupų ir visur persekiojantį šešėlį.
Tačiau kaip pasitikėti savimi tiek, kad sutriuškintum galvoje rėkiančias kitų žmonių nuomones?
Lengva pasakyti „spjauk tu į tas nuomones“. Reikia rasti tai, kas nepatinka tau pačiam, o ne kitiems. Tau sako, kad tu per stora? Dabar eik prie veidrodžio. Gerai įsižiūrėk į save. Pažiūrėk į tą pilvuką, šlaunis, bet kurią vietą, kuri tau sukelia diskomfortą ir garsiai ištark sau „aš pasistengsiu. o dabar myliu save tokia, kokia esu“. Įsikalk į galvą tai, kad nėra negražių žmonių. Kiekviename galima surasti ką nors bjauraus. Tačiau kam? Kam ieškoti negatyvo, jei galime surasti grožį ir juo džiaugtis? Įsižiūrėk į save dar kartą. Kas tau atrodo gražiausiai? Akys, nosis, rankos, šlaunys?.. Nesvarbu kokia tai kūno vieta bebūtų, ji patinka tau! O kitą kart kai kas nors bandys sakyti, kad va, negražus žmogus esi, mintyse pasiųsk jį velniop. „Aš graži sau.“. Kartok tol, kol patikėsi. O vėliau mintys jau savaime blokuos kandžius pavyduolius. Stenkis įžvelgti gėrį, ir gėris bus aplink Tave.
Savęs žalojimas nėra vienintelė išeitis iš blogos nuotaikos. Nori verkti? Pirmyn. Nenori, kad kas nors išgirstų ar pamatytų? Susirast savo vietelę, atskirai nuo žmonių, pasileisk muziką ir pirmyn. Neužteko valandos? Pirmyn, verk toliau. Negalima, girdi, negalima laikyti skaudulio savyje! Kad ir kokia stipria asmenybe būtum, privalai jį išleisti. Reikia žmogaus, kuriam galėtum išsipasakoti? Žinok, aš visada čia. Jei reikia, rašyk man bet kada ( knygu.mergaite@gmail.com), aš visuomet atsakysiu, patarsiu iš savo patirties. Tik negalvok, kad tai kvaila. Kaip jau sakiau, kvaila viską laikyti savyje. Pati turėjau problemų, bijojau jas pasakoti net artimiausioms draugėms, tačiau radau pagalbos liniją, rašiau jiems elektroniniu paštu. Padėjo. Kartais tereikia išsikalbėti. O aš visad esu čia. Gali rašyti apie bet ką, viską suprasiu.
Susikurk savo pasaulį. Man taip pat nepatinka šis. Man čia per daug negatyvumo, pavydo, keršto, beprasmių aukų. Tad sukūriau savo. Jame nėra savižudybių, žmonės įžvelgia vien gerąsias savybes, nebijo papasakoti juos slegiančių dalykų kitiems. Mano pasaulyje žmonės laimingi. Į jį nukeliauju net eidama gatve, pradedu šypsotis ir kiti galvoja, kad psichuoju, tačiau kiti, taip pat pasaulio ieškotojai, pamatę šypseną taip pat nusišypso. Tik su savo šypsena galime ją užauginti kito veide.
Ir kiekvienas žmogeliukas, kuriam nors kartą kilo ranka prieš save ar mintis apie savižudybę, noriu, kad tai žinotumėte: taip, galbūt jūs ir užbaigsite savo skausmą šiuo poelgiu. Tačiau jį perleisite kitiems. Kiekvieną kartą perskaičius, kad nusižudė bendraamžis man norisi rėkti, nes, kas, po velnių, turėjo atsitikti, kad atimtum iš savęs tokia brangia galimybę? Yra žmonių kuriems Tu rūpi. Man Tu rūpi. Mums.