GEGUŽĖ

Praėjusį mėnesį sakiau, kad jis prabėgo itin greitai. Šis taip pat, net gal dar greičiau. Žiūrim?

Mokykla

Pradėsiu iš karto nuo patikrinimų. Lietuvių patikrinimas praėjo be galo sklandžiai, rezultatai labai nustebino. Rašiniai mokykloje yra viena iš mano silpnųjų vietų, tad net ir truputėlį bijojau šios dalies. Ir taip manau yra todėl, kad nesugebu susikaupti. Amžinai girdžiu kaip kažkas šneka, juokiasi, spaudinėja rašiklį. Per patikrinimą nieko panašaus nevyko, tad sugebėjau surinkti maksimalų balų skaičių iš šios užduoties. Viską bendrai sudėjus, lietuvių kalbos PUPP parašiau 9, ir man pritrūko vos 1 taško iki 10. Bent taip mokytoja sakė. Šakės, galvoju. Bet va matematika tai eina velniop. Siunčiu ją kuo toliau nuo savęs, bet ji va grįžta. Žino, kad man jos beprotiškai reikia. Žodžiu, nesigirsiu ja per daug, nes pažymys yra 5. Šiaip tai džiaugiuosi visais rezultatais ir (beveik) baigtais mokslo metais.

Kultūra

Į mūsų mokyklą buvo atvykęs „stalo teatras“. Skambėjo įdomiai, bilieto kaina vos 1 euras, tad kodėl gi ne? Matėm „Eglė žalčių karalienė“ ir tai buvo visiškas š***s. Nelaikau savęs kažkuo, kas gali kritikuoti, bet tai buvo pats didžiausias gyvenime matytas absurdas. Viena moteris groja instrumentu, o kita vaidina pasiėmusi šaukštus, šakutes, ąsočius ir dar keletą senovinių daiktų. Pati keičia balsą ir ten toks vaidinimas visas. Laksto po sceną su glėbiu malkų. Nežinau kaip kitiems bet man tai buvo pats didžiausias per visą gyvenimą matytas absurdas. Grąžinkite man 30 gyvenimo minučių ar kiek jis ten užtruko. Net nespėjus įpusėti norėjosi pakilti ir išeiti iš salės. Kitiems gal ir patinka tokie "teatrai", bet man tai nesąmonė, išsityčiojimas. 

Sportas

Vieną dieną su drauge nusprendėme važiuoti su dviračiais. Ne šiaip aplink savo miestelį, kaip kad esame įpratusios, tačiau iki Seredžiaus (Veliuona-Seredžius). Kelias į vieną pusę pagal ženklus yra 10 kilometrų, tačiau taip jau normaliai tai apie 12. Pirmyn atgal, jau beveik 25 kilometrai, nes dar nusukimai visokie. Užtrukome gal apie tris valandas. Manau kartosim, tik šį kart į kitą kraštą. arba į tą patį prie Dubysos. Beje, vanduo jau šiltas.

Filmas

Klasėje žiūrėjom šiuolaikinį filmą „Hamletas“. O va dabar jau nebe pagailėsiu bjaurių žodelių šiam visiškai netikusiam kūriniui. Iš karto atsiprašau tų, kuriems jis patiko, tai tik mano nuomonė. Aš suprantu, kad dabar dauguma klasikos norima sušiuolaikinti, bet gal nereikia, gerai? Dabar vaizdinys ir tekstas nedera tarpusavyje, neįmanoma žiūrėti. Matai važiuojančias mašinas, dangoraižius ir tuos nuostabius pasakymus iš praeitų amžių. Tiesiog. Sakau kad tokie darbai yra visiškai neverti dėmesio ir palikime juos klasikinius, tokius, kokie yra.  Per visą filmą nesupratau kas vyksta, norėjosi pakilti ir išeiti, nes girdėdama nuostabias eilutes ir matydama pergrūstas gatves, norėjosi verkti dėl tokio kūrinio išdarkymo. Visas neigiamas emocijas gauna nuo manęs kūrėjai ir visi, kuriems kyla mintys šitaip išniekinti klasiką. Va. Išsiliejau.

Muzika

Iš karto apie Euroviziją. Iš visų, kiek pamenu lietuvių pasirodymų, šis buvo pats geriausias. Visada labai mėgdavau kritikuoti mūsiškius, nes... Prisiminus pernai ir mūsų pasirodymą tai tik tyliai nusikeikti telieka. Montvydas, manau, šį kartą tikrai pasistengė ir privertė nusišypsoti, kad Lietuva taip gerai pasirodė. Aplodismentai! Kalbant apie kitas šalis. Iš karto apie laimėtojus. Ukrainos daina JAMALA - 1944 man iš tiesų patiko, net labai, tačiau nemanau, kad buvo verta pirmosios vietos. Daina iš tiesų privertė per kūną bėgti širpuliukus ir net nežinau kodėl sugraudino, bet vis vien. Rusų Sergey Lazarev - You Are The Only One man patiko turbūt labiausiai. efektai, žodžiai, viskas. Pasirodymas buvo stiprus ir įsimenamas. Net ir dabar mintyse dainuoju. Na, o Švedų Frank - If I Were Sorry, manau žino visi, ypač merginos. Nenutylėsiu, vaikinas labai gražus... Tirpstu visomis prasmėmis... Dainos žodžiai greitai įsirėžė į atmintį ir visą dieną su drauge klasėje dainavome. Toliau traukinyje pasitinkame Vengrų pasirodymą, Freddie - Pioneer. Aš trumpai pasakysiu, kad ir vaikinas ir daina mane užbūrė ne-svei-kai. Žodžiai jau vien kokie. Ypač patiko "a million lies in a million temples. It's only fear, become a pioneer". Labai teisingi. Kitos dvi - italų Francesca Michielin - No Degree Of Separation ir prancūzų Amir - J'ai cherche. Nors nė vienos iš šių kalbų nesuprantu, abi turi užsitikrinusios vieteles mano galvoje ir širdutėje. Pamilau jau nuo pirmųjų natų. Beje, manau, kad Italija turėjo laimėti šiais metais. Rimtai. Daina privertė pasiimti nosinaitę ir neleido nustoti šėlti tiems nuostabiems šiurpuliukams kūne. 

Turbūt tai viskas ką turiu papasakoti. O kas, tavo nuomone, buvo vertas dėmesio Eurovizijoje ir kaip praėjo gegužė?