AMY EWINGS „BRANGAKMENIS“

Ar Jums būna taip, kad perskaičius knygą norite rėkti balsu, nes man taip nutiko baigus skaityti paskutinį šios knygos puslapį. Šia knyga galiu drąsiai nominuoti kaip viena didžiausių plot twist pabaigą turinčių knygų.
Knyga yra fantastinė, dar viena, gyvenimo stiliumi, panaši į tokius kūrinius kaip „Divergentė“, „Atranka“, „Parinktieji“ ir kt. Pagrindinė veikėja - Violeta Lasting. Ji yra gimusi būti surogate (surogatė tai moteris, kuri išnešioja kitos moters vaiką, baisia žiaurus dalykas žvelgiant mano akimis). Dvylikos metų ji yra paimama iš Liūno, skurdžiausios miesto dalies, ir mokoma specialioje įstaigoje, kurioje ji susipažįsta su savo galiomis: 1) spalvos keitimas, 2) pavidalo keitimas ir 3) augimo galia. Sulaukus tam tikro amžiaus jos vežamos į varžytynes (ne, aš klaidos nepadariau, būtent taip jos parašytos knygoje) parduoti. Šias merginas suskirsto į numerius nuo 1 iki 200. Numeris 200 yra pati gabiausia, na, o numeris 1 - pati prasčiausia surogatė, tiksliau jos galių balų skaičius. Violetos numeris yra 197-asis. Tik atvykus į varžytynes ir vyrui, kuris skelbia informaciją apie merginas ir jų kainą, sužinojau jos amžių. Mane net kelioms sekundėms ištiko šokas sužinojus, kad jai vos 16 metų. Iš karto knygos veikėja pasidarė daug artimesnė, nebesinorėjo paleisti knygos iš rankų. Brangakmenyje gyvenančios kunigaikštienės, ledės ir lordai man atrodė be galo žiaurūs žmonės. Beje, jiems šių merginų reikia, nes jų moterys pačios negali išnešioti vaikų, o jei jau išnešioja, šie gimsta ligoti ir greitai miršta. Violeta patenka į Ežero Namus, tai - vieni iš keturių Miesto įkūrėjų namų. Čia patekusi mergina susipažįsta su Liusjenu. Jei Violeta paklūsta savo ponia/šeimininkei, šioji jai ką nors padovanoja, jei ne - nubaudžia. Žiauriai. Violeta įsimyli vaikiną vardu Ešas, tačiau vėliau, uh... Liusjeno paliepimu per ilgiausią metų naktį, ji privalo išgerti skysčio, kuris paveiktų jos kūną taip, kad šis atrodytų miręs. Violeta vietoje to, kad išgertų jį pati, liepia jį išgerti savo geriausia draugei. Naktį, per slaptą tunelį nuėjusi pas Ešą, jie būna užklupti. Jis nuvelkamas į požeminį kalėjimą, o ji į savo kambarį, iš kurio jai draudžiama išeiti, prie jos lieka sargybiniai. Lusjenas jai ankščiau buvo davęs Kamertoną, per kurį jie gali visiškai slaptai ir niekieno negirdimi šnekėtis. Tačiau šį kartą ji išgirsta ne Liusjeno, o kunigaikštienės sūnaus, Ganeto, balsą, kuris prižada, kad jie ją ištrauks.
Žinot, man reikia norus pildančios auksinės žuvelės, nes dabar rankose norėčiau turėti antrąją šios knygos dalį. Na ir trečiąją, žinoma. Manau su nekantrumu kaip tik galima greičiau pradėsiu ieškoti likusiųjų dalių. Žinau, kad antroji dalis jau yra lietuvių kalba, tačiau apie trečiąją girdėjau tik tiek, kad ji yra anglų kalba.
Na o dabar trumpai, drūtai. Knyga be galo prikaustė ir neišleido iš savo glėbio iki paskutiniųjų raidžių, kurios sudėjo žodį. Knyga rekomenduoju visiems, visiems, o gal labiau visoms, šios planetos gyventojams.