SKOLINTŲJŲ TAISYKLĖS

Kažkada esu minėjusi, kad ne visada mėgstu skolintojus. Ypač knygų. Man yra pasitaikę tokių atvejų, kad žmogus knygos negrąžina metus. Ir dabar yra taip su vienu žmogumi, pas kurį mano knyga yra jau daug daugiau nei vienerius metus, o kiekvieną kartą kai paprašau grąžinti, pasako užmiršę. Tai su visa derama pagarba tokius žmones siunčiu po velnių. Tad nei iš šio, nei iš to, surašiau taisykles, kurių privalo laikytis mano draugai ir ne draugai kurie skolinasi iš manęs knygas.
1. Nevalgyk kartu su knyga. Jei aš valgau kartu su savo knyga, tai viskas gerai. Juk tai mano knyga, bet kitiems tai draudžiama. Negaliu pakęsti, kai vėliau verčiu knygą ir randu trupinių, nukleckuotų puslapių, šokolado ar dar kokio maisto produkto likučių. Fu. Fu žmonės. Draudžiu jums taip elgtis su mano knyga.
2. Net negalvok apie puslapių užlenkimą. Neturi skirtuko? Na gerai, galiu paskolinti, o jei tu man labai patinki ir padovanoti vieną iš savo kolekcijos. Bet jokiu būdu tau negalima užlenkti bent vieno knygos puslapio. Vėl gi, nieko nėra baisiau nei versti knygą ir matyti užlankstytus puslapius, tuos įlenkimus. Tikras knygos žalojimas, ir jį draudžia mano knygų įstatymai.
3. Knygą grąžink susitartu laiku. Aš tikrai suprantu jei žmogus žadėjo perskaityti knygą per savaitę, ir neperskaitė. Tačiau tuomet galima man pasakyti, parašyti žinutę ar dar bet kaip kitaip pranešti, kad užtrukote. Tuomet viskas būna čiki čiki. Ir tokie žmonės, kurie praneša, kad grąžins vėliau gauna pasitikėjimo tašką, nes tai reiškia, kad knyga jiems rūpi ne mažiau nei man.
4. Draudžiu, girdite, draudžiu  piešti, rašyti ar pabraukti jums patikusias mintis, vėl gi, mano knygoje. Aš tai daryti galiu nes juk tai mano knyga, aš ją nusipirkau, bet vėl gi, aš niekuomet nepiešiu ar tuo labiau nepabraukau citatų jokiose knygose. Tam turiu visą sąsiuvinį pilną man patikusių citatų. Bet kitiems tai draudžiama. Jei randu bent menkiausia piešinėlį ar brūkšnelį, jums nuimami pasitikėjimo taškai. -5.
5. Jokių kvapų. Daryk ką nori, man nesvarbu. Nepakęsiu, jei man grąžinta knyga bus prisigėrusi cigarečių, gėlių, kvepalų, kepinių ar bet kokių kitų kvapų. Jei jau taip atsitiko, kad visiškai netyčia knygą apipurškėte tiesiog atsiprašykite, ir tikrai atleisiu. O neprisigalvokit kokių nesąmonių, kad tai padarė iš grindų išnirusi fėja, ir ji jus surakino ir jūs nieko negalėjote padaryti.
6. Neplėšykite lapų. Kitaip pasekmės bus itin liūdnos. Jei knyga stipriai sugadinta, tikrai nepabijosiu ir paprašysiu knygą atpirkti. Jei įplėšė, bet dar įmanoma skaityti, laukianti bausmė yra to žmogaus vardo įrašymas į sąrašą „daugiau niekada nepasitikėti skolinant knygas“.
Kad ir kokios mano taisyklės, aš tikrai viską suprantu. Būna, kad kas nors atsitinka netyčia. Bet jei jau taip atsitiko, tai būkite mieli ir žmoniški, ir pasakykite tai man. Jei žinote, kad tai mane įsiutins pridėkite lengvutį atsiprašau ir jūsų nuodėmės bus atleistos. Šį karta tiek. Tikiuosi greitai vėl susirašysim/susimatysim! Čiau!