SKAITYMO RUTINA

Nežinau kaip man čia šovė ši mintis, bet šovė ir tiek. Iš karto perspėju, kad nusikalbėjimų šį mėnesį bus kur kas daugiau nei knygų apžvalgų. Dėl šito galite padėkoti keliems faktams: 1. aš esu 10-okė ir 2. mūsų mokykloje kalbėjimą įrašė į 25 ir 26 dienas. Taip, kad jo... Bet visur yra kai kas gero. Šiais metais tėvai nenorėjo manęs leisti į knygų mugę, bet leido. Ir tik todėl, kad 26 dieną man kalbėjimas ir vos grįžusi ir įsmukusi į savo džinsus neisiu kažkur pas savo drauges švęsti išlaikyto (arba ne) kalbėjimo, o sėsiu tiesiai į autobusą ir patrauksiu keliu link Vilniaus. Tai čia esu labai happy. Įspūdžius ir pirkinius aprašysiu vos grįžusi, žinoma, jeigu kas nors norės apie tai išgirsti... Na o dabar, kai išsiliejau, pradedu apie savo skaitymo rutina.

Pirmas dalykas kurio man reikia tai puodelis su karšta arbata. Ir kuo puodelis didesnis, tuo geriau. Dažniausiai mėgstu arbatas gerti ne su cukrumi, tačiau su medumi. Ankščiau labai mėgau mėtų arbatą, bet kadangi atsigimiau į mamą, šio malonumo teko atsisakyti... Todėl dažniausiai geriu net nežinau kokia. Ai, žinau. Juodąją arbatą su pienu ir medumi, tikras malonumas...

Kai pirmasis punktas išsibraukia, lieka susijaukti lovą. Prisimetu pagalvių, meškiukų, pavagiu pagalves nuo visų sofų ir apskritai iš visų kampų, o tuomet laikas vogti antklodes. Tai gaunasi toks meškos guolis kuris būna be galo šiltas ir jaukus. Kartasi, nenoriai pripažinsiu, net per karštas. Tuomet tenka vėl viską susikuisti iš naujo. Ir taip kuičiuosi ko ne valandą, kol randu padėtį, kurioje būtų patogu. 

Dalykas numeris trys yra apšvietimas ir įvairūs kiti nereikšmingi dalykėliai. Įsijungiu lempą virš savo seniai nebenaudojamos lovos, kurią ką tik susijaukiau (supraskit, ji puikiai atitinka skaitymo visas įmanomas pozicijas ir šiaip geroje vietoje stovi).  Tuomet atsinešu žvakių ir užsidegu, dažniausiai vanilės ir medaus arba kokių citrinų kvapo. Svarbu, kad nebūtų per stipru, nes tada jau uostysiu orą o nebe skaitysiu knygą. Tada atsinešu dar keturis arba penkis daiktus: užrašų knygelę, kurioje rašausi patikusias frazes, piešimo sąsiuvinį, pieštuką, tušinuką ir kartais pasiimu telefoną. Čia tam atvejui jei sugalvočiau kažką „labai protingo“ nusiųsti savo draugėms. Ir tada viskas. Atsijungiu nuo pasaulio mažiausiai porai valandų. Galite skambinti, rašyti, kviesti į ale labai gerą tūsą, bet aš jus ignoruosiu ir neatsiprašysiu.