JOHN GREEN „POPIERINIAI MIESTAI“

John Green  Popieriniai miestai”
Turbūt frazė Ji visada dievino visokias paslaptis. Vėliau dažnai pagalvodavau, gal kaip tik todėl ji ir pati virto paslaptimi.” , yra girdėta? Tai štai: Popieriniai miestai. Visai neseniai šį pavadinimą girdėjome kino teatruose ir pažystamų lūpose. Dar vasara nusprendžiau perskaityti šia knygą. Tikrai nenusivyliau.
Pagrindinis knygos veikėjas- Kventinas, draugai jį vadina trumpesniu vardu- Kju. Kventino kaimynystėje gyvena mergina vardu Margo Rot Špygelman, kuria jis įsimylėjo jau nuo pirmosios jų šeimos atsikraustymo dienos. Dar būdami vaikai, jie buvo itin gerais draugais. Tačiau vieną dieną, važinėdami su dviračiais, Kventinas ir Margo prie medžio pastebi vyrą. Priėję arčiau pamato, kad šis negyvas. Margo nusprendžia žūtbūt išsiaiškinti nusikaltimą, tačiau Kventinas net nenori apie tai girdėti. Paskutinį kartą Margo jį aplanko, ir praneša kas atsitiko vyriškiui parke. Po šio karto Kventinas tik svajoja apie Margo, nes kiekvienas turi skirtingus draugus ir niekuomet nesišneka.
Tačiau vieną vakarą Margo įlipa pro Kventino kambario langą ir prašo jo pagalbos. Po neilgų dvejonių, Kju sutinka. Jie praleidžia naktį keršydami savo priešams: Margo vaikinui ir savo geriausiai draugei, nes šie ją išdavė, Kventino priešui Čakui, kuris suorganizavo, kad nė viena mergina nešoktų su Kventinu per šokius, ir dar porai kitų. Vėliau seka jūrų akvariumas ir daugybė linksmybių.
Pabudes Kventinas supranta, kad ką tik praleido naktį su pačia Margo Rot Špygelman, ir pradeda jaustis laimingas. Jis negali sulaukti, kol nuėjęs į mokyklą galės su ja pasisveikinti. Tačiau nuėjęs sužino, kad jos čia nėra. Visi buvo jau taip įpratę prie jos pabėgimų, kad niekas nesureagavo. Tačiau ji nepasirodė svaitę, dvi... Tuomet Kventinui ir jo geriausiems draugams, Benui ir Radarui, kyla mintis jos ieškoti. Margo paliko keletą užuominų, bet ar jos tikrai skirtos ją surasti?
Po ilgų klaidžiojimų Popieriniuose miestuose“, jie pagaliau supranta, kur yra Margo, tačiau iki vietos labai tolimas kelias. Kventinas tikisi, kad Margo apsidžiaugs, kad jis suprato jos užuominas, ir ją rado. Nė velnio. Šį kartą viskas kitaip: Margo net nenorėjo, kad jos ieškotų, ji tiesiog norėjo pabėgti. Rade tai, ko nesitikėjo Kentino draugai nusiminė ir nusprendė, kad Margo paprasčiausiai trūksta dėmesio. Tačiau Kventinas, liepes draugams važiuoti namo, lieka su Margo.
Knyga tikrai nenuvylė, nesinorėjo padėti jos iš rankų. Galiu drąsiai sakyti, kad John Green yra vienas geriausių autorių, ir jo kūryba derėtų skaityti ne tik paaugliams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Gal būt ne dėl pačių istorijų, ar didžiulės jų prasmės, bet dėl minčių.
Keletas frazių, kurios patiko labiausiai, ir ilgam įsirėžė į atmintį:
1.    . „Kalbėtis su girtu žmogumi tas pats kaip su trimečiu idiotu, kuris beprotiškai džiaugiasi dėl visko“
2.      Kitam žmogui labai sunku parodyti mums, kaip atrodome iš šalies, o mums sunku parodyti kitam, ką jaučiame. “

3.        „Išeiti baisiai sunku – kol imi ir išeini. O tada supranti, jog nieko nėra lengviau pasaulyje.“

Komentarai

  1. Man ši John Green knyga nepatiko. Skaičiau absoliučiai visas jo knygas (nors jų ir nėra daug), bet ši mane nuvylė labiausiai. Nuspėjamumu, paprastumu, nevertimu per daug susimąstyti. Tiesiog, liūdna.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Žiūrėjau tik filmą, bet, manau, reikės ir knygą perskaityti, kadangi knyga visuomet būna geriau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Filmą ir aš mačiau, man bent atrodė, kad daug kas pakeista buvo

      Panaikinti
  3. perskaicius sio autoriaus "del musu likimo ir zvaigzdes kaltos" bei isgirdus siaubingai daug geru atsiliepimu, netgi pamacius filmo anonsa, turejau isties dideliu lukesciu siai knygai. deja, jie nepasiteisino. tikėjausi paslaptingos, stiprios istorijos, deja, gavau ne tai. nesakau, kad knyga man nepatiko. ji man patiko, taciau tikejausi daugiau. ypac nuvyle pabaiga.. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Va va... Ji man ne tiek, kad nepatiko, bet nuvylė, nes jau taip visi ją išgyrė, kad tikėjausi iš ties to tokio vau. Bet jo nebuvo. Kartais pagalvoju, kad jei nebūčiau girdėjusi tiek liaupsų man ji būtų patikusi kiek labiau :/

      Panaikinti

Rašyti komentarą