MEG ROSOFF „TAIP DABAR IR GYVENU“

„Užsispyrimas, nežinojimas ir nepasotinamas meilės troškimas neleido karui mūsų palaužti.“

„Taip dabar ir gyvenu“ jau ilgą laiką gulėjo mano knygų lentynoje parsivežta iš, berods, 2017 metų knygų mugės. Savaitgalį namuose baigusi skaityti apie fantastinius gyvūnus iš karto užsimaniau kažko kitokio ir pagalvojau, kad turbūt laikas į rankas paimti ir šią knygelę.
Pagrindinė veikėja - Elžbieta, kuri mieliau renkasi būti vadinama Deize - yra penkiolikametė paauglė ir atskrendu pas mirusios mamos seserį ir jos vaikus į Angliją. Kad ir kaip jai patiktų ramus gyvenimas ūkyje, tai ilgai netrunka - prasideda trečiasis pasaulinis karas (ne ne, dėkui, šitą ir palikim tik knygoj, realybėj jo nereikia). Iš pradžių vaikai, likę vieni, nes teta išvyksta į konferenciją, ir nekreipia per daug dėmesio į tai, kas vyksta gretimame pasaulyje, nes jų gyvenimas bemaž nepasikeičia - visi prižiūri gyvulius, gaminą maistą ir atlieka paprastus, kasdieniškus darbus. Vieną dieną į jų namus užsuka vyras, prisistatantis esąs daktaras ir paprašo jų vaistų, kad galėtų padėti tiems, kuriems jų labai reikia. Už keleto dienų ateina kareiviai ir pasako jiems, kad jų namas konfiskuojamas. Vyriausiasis pusbrolis Osbertas pasisiūlo jiems padėti ir gauna šiokį tokį darbą. Vėliau likusieji - Deizė, Paiperė, Aizekas ir Edmundas - atskiriami. Merginos išvežamos gyventi į kitą vietą. Tuo metu visi vaikai supranta, kad karas iš tiesų vyksta ir daryk nedaręs - nieko čia nepakeisi. Deizė vis ilgisi Edmundo, kurį pamilo būdama kartu, ir nusprendžia kartu su Paipere eiti ir ieškoti jų ten, kur joms buvo sakyta, kad jie išvežti. Vargais negalais nuėjusios merginos randa ne itin malonų, veikiau kraupų ir kraują stingdantį vaizdą. Įsitikinusios, kad ten nėra nė vieno iš vaikinų, patraukia atgalios į savo senąją sodybą, kuri vis dar stovi. Pabaiga man itin patiko, ypač tai, kaip pasikeitė Edmundo veikėjas. Manau, kad žmonės, kurie iš tiesų išgyveno karą, gali net sakyti, kad puikiai supranta, kodėl jis toks yra.
Knyga man labai patiko, nors iš pradžių ir skaitėsi sunkiai, o kai kurios vietos tiesiog man buvo šiek tiek morališkai nepriimtinos. Visgi, nors ši knyga neužsibaigia masiškomis žmonijos skerdynėmis ir pasaulis joje po truputį pradeda atsigauti link tokio, koks buvo prieš tai, leidžia suprasti, kas galėtų nutikti, jei kiltų trečiasis pasaulis. Jei atvirai, tai labai tikiuosi, kad kalbos apie dar vieną masišką karą ir teliks tik knygų puslapiuose.
4/5♥

Komentarai

  1. Trečias pasaulinis? Galvojau iš pradžių, kad ne taip perskaičiau. Galbūt būtų įdomu paskaityti, bet paskutinės dvi knygos, kurias skaičiau buvo apie karą, taigi, kurį laiką nesiruošiu skaityti šia tema. O šiaip, rašyk toliau, labai patinka tavo blogas :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą