CITATOS: LUKAS PETRAUSKAS „AKINIAI NUO MĖNULIO“


Visuomet, skaitydama knygas, išsirašau labiausiai patikusias citatas. Tad ši, citatų, tema yra būtent skirta jomis pasidalinti.
Knygos apžvalga čia

· „Norėčiau būti upe. Kas nors sviedžia akmenį, o tu taikia jį priimi ir teki toliau. Kai jie spjaudo nuo tilto, vaizduodamiesi esą aukščiau, tu rūpestingai išsklaidai menką putų rutulėlį, nepalikdama pėdsako ir bėgi pirmyn. Niekada neatsigręži. Jei nori per tave pereiti, bando palaužti išsemiant, o to padaryti neįmanoma. Tenka statyti tiltus.“
· „Viskas, viskas yra savanaudiška, kad ir kaip norėtume paneigti. “
· „Mąsčiau, kad galbūt net ir pačios neprieinamiausios moters širdyje gyvena mergaitė, kuri nori būti mylima.“
· „Tikėjimas suteikia amžino gyvenimo iliuziją, kuri priverčia jaustis saugiai. Kodėl, tavo manymu, atsirado religija, o tada ir mokslas? Kad ištrauktų žmogų iš nežinomybės bedugnės. Mes negalime gyventi nežinioje. “
· „Jie nemirtingi, todėl kasdienybės drobę veikiau tapys depresijos atspalviais. “
· „Svaigalai padeda pabėgti nuo vienatvės, o meilė priverčia vienatvę pajusti visa savo esybę. “
· „Tik mėnulis turės dvasinės stiprybės išklausyti likusią istorijos dalį.“
· „Žmonių egoizmas beribis ir keikti jį beprasmiška.“
· „Žmogus ne tik miršta vienas, bet ir kenčia vienas.“
· „Niekada nematome to, kas yra. Matome tik tai, ką manome matantys.“
· „Susižavėk beprotybę, jos idėjomis, ir kelio atgal nebebus.“
· „Atsirandame iš nieko, tariamės esą ypatingi, virstame niekuo.“
· „Visas gyvenimas sukasi aplink kančią ir smarkiai pasiekiamą laimę. Geriau nejausti nieko.“

Komentarai

Rašyti komentarą