AVA DELLARA „MEILĖS LAIŠKAI MIRUSIESIEMS“

Šią knygą pirmą kartą pastebėjau „Maxima“ parduotuvėje. Ilgai stovėjau prie lentynos ir žiūrėjau į knygą, tai ją paimdavau į rankas, tai vėl padėdavau. Ir taip kelias dienas. Galiausiai jau buvau nusprendusi ją pasiimti namo su savimi, bet kasoje man pasakė, kad kažkas blogai ir knygos parduoti man negali. Ta pačia dieną užėjau į biblioteka. Ir ką gi aš matau! Štai, lentynoje guli knyga, tokia vieniša, taip ir prašosi, kad ją parsineščiau ir perskaityčiau. Vėl pasiėmiau knygą, dar kelias, ir šuoliuoju prie bibliotekininkės su didžiausia šypsena veide. O ji man sako: nežinau, kas negerai bet būtent šitos knygos sistema neleidžia paimti. Galvojau apsiverksiu. Čia ir dabar. Tuomet subėgo visi darbuotojai, ir šiaip ne taip užrašė man tą knygą. Taigi po visų vargų, 3 valandų stovėjimo belaukiant savo knygos, grįžau namo ir „prisėdau“.
Knyga yra apie paaugle mergina, vardu Lorelė, kurios namų darbai buvo parašyti laišką mirusiam žmogui. Pats pirmasis jos laiškas skirtas „Nirvana“ vokalistui, Kurt Cobain (kai perskaičiau jo vardą, ši mergina man jau pradėjo patikti). Pirmajame laiške ji buvo nedrąsi, bijojo parašyti per daug, nes tai tik namų užduotis, ir ji nenorinti, kad mokytoja sužinotų apie jos gyvenimą prieš tai. Tačiau kai reikia atiduoti sąsiuvinį su laiškais, Lorelė jo nepaduoda. Pameluoja, kad pamiršo užduotį. Bet iš tikrųjų, tų laiškų parašė daugiau negu derėtų. Taigi, ji rašo tokiems žmonėms kaip Amy Winehouse, Amelia Earhart, Janis Joplin ir kitiems. Savo laiškuose ji tarsi išsipasakoja savo geriausiems draugams. Pasakoja, kaip ji jaučiasi naujoje mokykloje, kaip sekasi susirasti draugų. Viename iš laiškų pamini, kad sugebėjo susirasti tikrai šaunių draugų ir puikiai leidžia laiką su jais. Ji taip pat pripažįsta, kad jos draugai keisti, bet jai tai atrodo normalu („Visi keisti savaip, tačiau, kai susiburiame draugėn, keistumas tampa norma. Ir nors daugybės dalykų negaliu jiems papasakoti, gera jausti, kad esu ne viena“). Vėliau, ji sutinka vaikiną, vardu Skajus ir jie iš karto krenta vienas kitam į širdį. Tačiau vėl, Lorelė turi paslaptį, ir bijo tai pasakyti. Tačiau jis jau žino, kokia ji. Žodžiu, paslaptis yra susijusi su jos seserimi (atsiprašau, kad nepasakiau ankščiau bet ji mirusi, ir Lorelė nenori, kad jos kas gailėtų, todėl tai nuo visų slepia). Po to karto, kai Lorelė nori būti tokia kaip Mėja (sesuo), ji vos nenušoka nuo balkono, tačiau Skajus ją sulaiko. Tuomet jie išsiskiria. Bum. Skajus susiranda kitą. Lorelė liūdi, ir ją kankina depresija. Daaaaaug vėliau, po gal kokio šimto įvykių, dėl kurių sulaikiau kvapą, jie vėl kartu („Jame tilpo viskas: iš dangaus krintantis lietus, ant stalo pasklidusi šviesa, už lango ant pušies spyglių pakibę mažučiai vandens lašeliai. Galbūt tai ir vadiname meile? Nuolat ką nors gauni, bet neužsipildai, tik tampa vis šviesiau“). Paskutinysis Lorelės laiškas skirtas Mėja, kuriame ji atsiprašo ir išlieja viską, ką jautė po jos mirties (ašarų pilnas kambarys, būčiau galėjusi atidaryti baseiną). 
Lorelė ir jos mąstymas man buvo labai artimas, todėl mane ši knyga paveikė itin stipriai.


P.S. Visą laiką kol skaičiau šia knygą, kambaryje grojo Nirvana grupės dainos „Heart shaped box“ ir „Rape me“. Taigi, jei nuspręsite paskaityti šia knygą, tikrai rekomenduoju išgirsti šias dainas.
P.S.S. Taip pat Amy Winehouse „Back to black“

Komentarai

  1. Kažkokia magiška knyga, kurios tau nebuvo lemta pasiimti, tačiau pergudravai likimą ir vistiek paėmei. Tos knygos gavimo istorija dar įdomesnė nei pati knyga. :-D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš ir taip pagalvojau, sakau atsiradimo istorija tokia nebloga, gal reikia pasidalinti :D

      Panaikinti

Rašyti komentarą