NATALIE BABBIT „AMŽINIEJI TAKIAI“

Skaičiau, berods, prieš beveik 10 metų, tačiau ir dabar puikiai pamenu kaip ši knyga mane paveikė. Tiesa sakant - ji niekad taip ir neišėjo man iš galvos. Tad
pasinaudojusi galimybe vėl ją griebiau į rankas. Užteko vos dviejų valandų ramaus pasėdėjimo ir ši mažytė buvo baigta, o veidu sruvo ašaros. Tad taip, nors nuo pirmojo karto kai skaičiau šią knygą ir prabėgo kone dešimtmetis, tačiau ji vis vien vėl sugebėjo paliesti ir paveikti.
Istorija nėra ilga, tačiau, mano manymu, tikrai puikiai priverčia susimąstyti - ar tikrai taip reikia to amžino gyvenimo ir ar jis iš tiesų būtų toks malonus, kokiu daugelis linkęs jį laikyti?
Pagrindinė knygos veikėja - Vinė Foster - viena dieną sumąsto pabėgti iš namųmiesto. Atėjusi į šalia esantį miškelį sutinka simpatišką vaikiną vardu Džeimsas. Panorusi atsigerti iš tekančio šaltinio, Vinė sužino jo paslapty: išgėrus šio vandens amžiams liksi toks, koks esi dabar. Vinės pažintis su Takiais tampa nepamirštamu gyvenimo nuotykiu. O kyla klausimas, kodėl skruostais sruvo ašarų upeliai? Tai, spoileris. Pačioje pabaigoje, Takiui su žmona atvykus į tą senąjį miestelį, kur paliko Vine, randa tik jos antkapį. Ir išties man ši dalis tokia liūdna ne tiktik todėl, kad ta maža drąsito Vinė suauga, o galų gale ir miršta, bet ir todėldabar, kad ji turi galimybę mirti, o Takių šeimyna pasmerkta ir toliau klaidžioti po pasaulį.
Kuo šis kūrinys man patinka labiausiai? Nes jame pateikiama kita nuomonė apie nemirtingumą. Turbūt tie, kad skaitė kūrinius apie vampyrus ir jų amžinąjį gyvenimą ar dar kitus padarus su tuo pačiu dalyku, tai tikriausiai pritars, kad kone visi džiaugiasi ir nori tapti bet kuo, kuo būnant nereikės mirti. O čia ne. Čia atvirkščiai. Takiai beprotiškai aiškiai pabrėžia, kad nemirtingumas jiems - tarsi prakeiksmas. Ir iš ties, ar būtų taip gerai gyventi amžinai? Kuomet visi , su kuriais bendrauji ir kuriuos matai aplink tiesiog miršta, o tu lieki toks pat, koks ir buvai?
Kaip ir sakiau, „Amžinieji Takiai“ privertė mane pravirkti prieš, beveik, dešimt metų ir lygiai taip pat verkiu šiandien. Nuostabi knyga. ♥

O kokią knygą Tu perskaitei prieš 10 metų ir mielai ją paskaitytum šiandien? :)

Komentarai

  1. Yra dvi knygos kurioms šiandien neatsispirčiau. "Mažasis princas" skaičiau jį kai buvau maža, ir gal prieš dvejus metus skaityta "Nežudyk strazdo giesmininko".
    Beje labai noriu paskaityti šią knygą, sudominai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. „Mažasis princas“ iš ties nuostabi, verta ją skaityti laikas nuo laiko♥
      labai džiugu girdėti :))

      Panaikinti

Rašyti komentarą