1. „Gražiausios rytų šalių pasakos“. 3♥ Daugelis pasakų - tiesiog ta pati pelenė tik su kitais vardais ir aplinka. Iš kitų pasakų skaitymo nemačiau nei kiek naudos - nei jos juokingos, nei pamokančios, kokios turėtų būti pasakos. Visgi, keletas nuoširdžiai patiko ir tai buvo japonų. Jos skaitėsi lengvai ir įsiminė gan neblogai. Na, labiausiai pavergė iliustracijos ir pats viršelis - tikras gėris akims!2. Agnė Gintalaitė „Bloga veganė“. 5♥ Vis bandau prisijaukinti lietuvių autorius ir... šis bandymas vykęs! Istorija buvo įtraukianti, nebanali. Knygą perskaičiau per vakarą.
3. J.K. Rowling „Haris Poteris ir ugnies taurė“. 5♥ Su HP serijos knygomis manau komentarų tikrai daug nereikia. Na, vienas dalykas: kad kuo toliau tuo labiau knygos ir filmai pradeda nesutapti. Pavyzdžiui, knygoje man labai patiko tai, kad Hermiona stengėsi išlaisvinti namų elfus nuo tarnų vietos ir net ima Dobį kaip pavyzdį, mat šis labai laimingas nebetarnaudamas, o dirbdamas ir užsidirbdamas. Taip pat filme nepaminima, kad viski žiaunažolę Hariui duoda Dobis, o ne Nevilis. Na, bet nepradėsiu eilinį karta kabinėtis.
4. Vanda Juknaitė „Tariamas iš tamsos“ 5♥ Juknaitė eilinį kartą manęs nenuvylė. Knyga skaitėsi greitai. Tiesa, tai knyga susidedanti iš vaikų pokalbių. Ir, mano nuostabai, spėjau susigraudinti, nes kai kurie vaikai buvo tokie protingi ir nuoširdūs, o jų išgyvenimai verti sukrečiančių romanų apie išgyvenimus po netektie.
5. Laura Varslauskaitė „Mano mažas didelis aš“. 3♥ Meh, nelikau sužavėta. Žinoma, patiko tai, kad pagrindinis veikėjas nėra toks kaip visi, jis serga dauno sindromu. Ypač patiko tai, kad autorė pasirinko jį aprašyti iš tiesų kaip protingą jaunuolį, o ne paversti eiliniu kvaileliu kaip daugelis. Visgi, tai pasirodė gan banalus kūrinys lietuvių literatūroje. Niūriu, tamsu ir gan šalta.
O ką perskaitei Tu? :))
Komentarai
Rašyti komentarą