HARUKI MARUKAMI „VYRAI BE MOTERŲ“

„Betgi, pone Kafuku, vargu ar mes galime suprasti kitą žmogų iki galo? Netgi tuomet, kai tą žmogų mylime visa širdimi.“

Haruki Murakami yra tikrai kiekvienam žmogui žinomas rašytojas. Viena populiariausių jo knygų - „Norvegų giria“ - yra pelniusi iš ties daug meilės visuomenėje ir turi užsitarnavusi gerą vardą. Besisukiodama po mokyklos biblioteką išvydau man nežinomą šio autoriaus knygą „Vyrai be moterų“. Galvojau, kad štai, plonutė, bus greitas skaitinys.
Šioje knygoje kaip ir negalėčiau įvardinti vieno pagrindinio veikėjo. Jos pasakotojais yra keletas vyrų kurie prarado arba labai bijo prarasti moterį. Pirmojo veikėjo pasakojimai buvo ilgiausi - šis pasakojo apie jausmus ir savo žingsnius po to, kai mirė jo žmona. Vyras iš paskutiniųjų stengėsi kuo daugiau sužinoti apie ją tam tikrus dalykus. Vėliau sekė pasakojimas apie vyrą ir moterį, kurią jis vadino Šecherezada. Kiekvieną jos pasakojimą jis prilygindavo nuostabiausioms pasakoms, kas mane labai sužavėjo. O trečioji dar apie kitą vyriškį. Beje, paskutinis pasakojimas, nežinau kodėl, tačiau privertė susimąstyti labiausiai. O dar įdomu yra tai, kad visi trys vyrai yra tarpusavyje susipyne, ir visiškai ne giminystės ryšiais.
Kūrinys iš ties vertas visų tų pagyrų kurias gauna rašytojas. Nors knyga ir yra gan plona, tačiau pamąstymams laiko atrasti bus tiesiog privaloma. Tai tikrai nėra skaitinys, kurį galima perskaityti vos prisėdus, dažnai pasitaikydavo akimirkų, kuomet perskaitai ir valandėlę sėdi ir žiūri į sieną, nes viską perverti per save.
5/5♥

Komentarai

Rašyti komentarą