J.V. GETĖ „JAUNOJO VERTERIO KANČIOS“

„Žmonės daug mažiau kentėtų, jeigu savo vaizduotės galia - dievai žino, kodėl jie tokie, - negrįžtų prie buvusių blogybių ir verčiau stengtųsi gyventi abejinga dabartimi.“

J. V. Getė - vienas privalomųjų autorių mūsų kartai. Perskaičius jo kūrinį „Faustas“ likau pakankamai sužavėta, o mokytojai rekomendavus „Jaunojo Verterio kančias“ griebiau neabejodama. Tačiau.
Kūrinyje pasakoja apie jauną vaikiną Verterį, o rašymo stilius - tarsi atskiri laiškai, kuriuos skaitant susideda istorija. Vaikinas atvyksta į gražia provinciją ir sutinka savo gyvenimo meilę - Lotą. Deja, ji jau yra supiršta su kitu ir privalo savo žodį ištesėti. Taigi Verterio laiškai draugui Vilhelmui pilni skausmo ir nusivylimo gyvenimu. Pasakojimas nėra didelės apimties, tačiau skaičiau labai ilgai, nes nu šakės kaip nesiskaitė ji man. Knyga baigiasi Verterio savižudybę.
Tiesa, paklausk savo tėvų ar jie dar prisimena šią knygą? Ankščiau ji buvo privalomoji literatūra. Dabar ji išimta, nes, matai, baigiasi savižudybe...
2/5♥

Komentarai

  1. Mano kartai Gėtės knygos ne tik nebuvo privalomoji literatūra, bet mes net to vardo mokykloj neišgirdom, tarsi nebūta. Laimingo atsitiktinumo dėka – knyga buvo mūsų namuose – ji pakliuvo man į rankas ir į širdį, Skaičiau keletą kartų įvairiais gyvenimo periodais. Ir dar skaitysiu. Man 76-ri.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, kad ši knyga dar spės papulti ir į mano širdį, nes daugelis sakė, jog skaičiau ją tiesiog dar per jauna. Tikrai pabandysiu dar kartą po kelerių metų.
      Labai džiugu, kad būdama tokio gražaus amžiaus neapleidžiate knygų. :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą