ATE 2016, SVEIKI 2017!

Ne, 2017 metais nebus jokių „nauji metai, nauja aš“. Nebus jokių didžių planų, kaip užkopti į Everestą. Net tokių, kaip būti paprasčiausiai laiminga. Ne, nebus. Manau iš pradžių derėtų žvilgtelėti į mano 2016 metų tikslų sąrašą ir trumpai aptarti, kas gi man pavyko, o kas ne. Na, ir šį ta daugiau papasakoti.
· Perskaityti 60+ knygų. -
· Apsilankyti spektaklyje. +
· Išlaikyti patikrinimus. +
· Rašyti dienoraštį. +
· Būti patenkinta savimi. Šitas turi prasmę: visą savo gyvenimą buvau (ir tebesu) nepatenkinta savimi ir tuo, kaip viską darau: kaip bendrauju, atrodau, kalbu, juokauju, šypsausi, pomėgiais, figūra, veido išraiškomis, per garsiu kosėjimu ar cypsiančiu čiaudėjimu... Sąrašą galėčiau tęsti iki begalybės, nes dalykų, kurių tiesiog negaliu pakęsti apie save yra milijonai, tūkstančiai milijonų ir jų vis daugėja. Taigi, tikslas buvo pamilti save. Savo juoką. Figūrą. Čiaudėjimą. Humorą... -
· Nebepirkti priemonių, kurios daro eksperimentus su gyvūnais. +
· Bent kartą į mėnesį apsilankyti bažnyčioje.  -
· Aplankyti naują muziejų. +
· Paplaukioti nuogai. -
· Stebėti saulėtekį.  +
· Išmėginti stovyklą. +

Apsilankiau net keliuose spektakliuose: „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Eglė žalčių karalienė“ ir pora kitų, kurių pavadinimai užstrigo galvoje. Išlaikiau patikrinimus, kurie visų laukia 10 klasės pabaigoje, o kai kurių dalykų rezultatai maloniai nudžiugino, įrodžiau sau, kad viskas ko man reikia, tai tik susikaupimas. Rašau dienoraštį, dabar jau nė dienos neįsivaizduoju ten neįrašius bent frazės, nenupiešus piešinio ar neišliejus jausmų jūros. Nebepirkau jokių priemonių, kurios prisideda prie gyvūnų kankinimo. Aplankiau naują muziejų, kuris vos už keleto kilometrų ir jis pasirodė daug įdomesnis, nei tikėjausi. Vasara stebėjau saulėtekį ir savo jėgas išbandžiau stovykloje, noriu dar! 
Deja, nuvyliau save: neperskaičiau to 60 knygų, tačiau kai kurios knygos vertos dešimties knygų išminties. Nebuvau, ir vargu ar kada būsiu, patenkinta savimi. Bažnyčioje lankiausi vos keletą kartų, o po močiutės mirties net nenoriu ten kelti kojos. Nepaplaukiojau nuoga, o juk turėjau tiek daug progų...
Šie metai buvo pilni visko: lietaus ir saulės, netekčių ir naujų pažinčių, meilės ir tuštumos, juoko ir ašarų, išminties ir kvailumo, draugų ir vienatvės, apsimestinio džiaugsmo ir troškimų. Bet daugiausiai gavau ištvermės ir stiprybės. Supratau, kad negalima per daug džiaugtis. Tai greitai išnyksta. Kad negalima per daug liūdėti, nes po to ateina neregėta laimė. Spėjau prarasti du svarbius žmones: močiutę ir vaikiną. Ir apie abu kalbėti vis dar sunku. Vos išėjus jai atėjo jis. Ir ta tuštuma buvo pripildyta, kad net liejosi per kraštus. Tačiau tai ilgai netruko. Po šio išėjimo dar labiau pradėjau smerkti save, nepasitikėti tuo ką darau ir kitais žmonėmis. Ta tuštuma liko tokia tuščia, kad net dulkės nenori joje būti. 
Ačiū 2016 metams už visą patirtį, už tai, kad padarė mane stipresne nei buvau. Net norisi dėkoti už prarastuosius, nes jų išėjimas davė tos stiprybės, kurios taip beprotiškai trūko.
O ką man bus paruošę 2017 metai? Naujas pažintis? O gal vėl prarasiu brangiuosius? Galbūt tūnosiu užsidariusi savo kambaryje ir niekur nekišiu nosies, o gal tapsiu ta, kurios veidą atpažins gatvėje? Žinau tik viena: pasiduosiu galimybėms, laikui ir bangai, kuri mane neša per gyvenimą. Nebesipriešinsiu jai. Plauksiu savo srove. Te prasideda dar vieni metai, kurie, spėju, nepašykštės išbandymų nė vienai sielai. 
Gražių naujųjų, brangieji! ♥

Komentarai

  1. Labai lengvai susiskaitė, bet įrašas anaiptol ne prastas. Kaip tik labai žavus ir jaukus, atviras ir net artimas. Ačiū už tai! Ir sveikinu su artėjančiais naujaisiais :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ohooo koks jautrus ir jausmingas įrašas ♡
    Tave taip pat su artėjančiais naujaisiais ir tegul tau 2017 būna geresni, laimingesni ir daug žadantys ♡

    AtsakytiPanaikinti
  3. Su artėjančiais naujaisiais, tegul kiti metai būna patys geriausi. Sėkmės! :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą