VILJAMAS ŠEKSPYRAS „HAMLETAS“

Tam, kad palengvinčiau ateities gyvenimą sau ir tiems, kurie skaitė šį kūrinį ankščiau, bei jiems tebereikia prisiminti/pasikartoti esminius dalykus, „šviežiai“ perkratyti atmintį apie šį kūrinį.
Turbūt kaip ir visiems žinoma, veiksmas vyksta Danijoje, kuomet yra nužudomas Danijos karalius. Iš pradžių kareiviai, Marcelas, Bernardas ir Horacijus, pamato mirusio karaliaus šmėkla, tačiau ši su jais nekalba. Ir ilgai netrukus šie trys nusprendžia pasakyti tai Hamletui (karaliaus sūnui). Šiam, kartu su kareiviais, palaukus šmėklos, ši prakalba apie tai, kaip Klaudijus, jo brolis ir dabartinis karalius, jį nužudė sode įpildamas nuodų į ausį kol šis miegojo. Nuo šio knygos taško prasideda Hamleto išprotėjimas ir kerštas. Vaikinas įžeidinėja Ofelija (bent mano akimis tai buvo savotiški įžeidimai ir nepagarba mylimajai), negaili aštresnių žodelių mamai. Taip pat nužudo Laerto ir Ofelijos tėvą - Polonijų. Po šio įvykio karalius išsiunčia sūnėną į Anglija, tačiau šis ten nenuvyksta ir grįžta namo. Vėliau Laertas stengiasi atsimokėti kerštu Hamletui už tėvo mirtį. Kerštas, kerštas, kerštas, daug kūnų, ašaros, kerštas, apgailestavimai. Ofelija, liūdėdama ir paimta beprotystės, pradeda dainuoti dainas apie mirusiuosius, kurios skirtos tėvui. Galiausiai, pindama dilgėlių ir gėlių vainikus (žolių trumpiau sakant) ir besikarstydama po medį kurio šaka nulūžta ir ji šitaip patenka į vandenį, nuskęsta. Tuomet ,Laertas ir Hamletas, abu kartu, bando parodyti jai meilę ir įšoka į kapą. Šiek tiek apsipyksta. Ilgai netrukus, karalius supranta, kad Hamletas žino per daug. Kadangi kerštas vis dar kankina Learto širdį, šis sudaro sandorį su karaliumi, kur pasižada nužudyti Hamletą dvikovoje. Galiausiai Laertas pripažįsta, kad tai buvo karaliaus užmačia ir miršta nuo Hamleto špagos. Karalienė (motina) taip pat miršta, nes atsigeria iš taurės, kuri buvo su nuodais skirta jos sūnui. O karalių nužudo Hamletas ir mišta pats nuo padurtos špagos išteptos nuodais.
Su skaitymu tai buvo kažkas tokio: greitai-lėėėėėėėėėėėtai-labai lėtai-beprotiškai lėtai-vidutiniškai-greitai.
O Tu ar jau pradėjai savo privalomąją literatūra?

Komentarai

  1. Savo privalomąją literatūrą aš jau baiginėju, ne tik kad pradėjau. :D Šiuo metu skaitau paskutinį privalomą kūrinį "Dievų miškas".

    Kas liečia "Hamletą", man šis kūrinys patiko. Tik tiek, kad tikrai man sudėtinga skaityti, kuomet suskirstyta rolėmis. Labiausiai, žinoma, patiko pabaiga ir visa ta drama, mirtys. Galiu teigti, kad man iš privalomosios literatūros patiko absoliučiai viskas. Ir kuo toliau, tuo labiau patinka. "Altorių šešėly", dabar "Dievų miškas" - kažkas nerealaus skaityt. Visą privalomą literatūrą perskaičiau, nieko nepraleidau, kontekstinius autorius irgi perskaičiau, nes klasika, nes jei įvertinta, vadinasi turi prasmę, jei liepiama kiekvienam mokiniui skaityt, vadinasi verta. Taip ir yra.

    Sako mano bendraklasiai ir ne tik, kad kokio velnio jiems reikia skaityt dėdžių kūrinius, kurie jau seniai mirę ir niekam neįdomūs. Gaila, kad jų mąstymas toks siauras ir jie nesupranta, kad tie kūriniai istorijos dalis, moko kokių klaidų nedaryti, ko vengti ir kas iš to gaunas. Taigi kas skaitot šį komentarą, prašau, skaitykit privalomą literatūrą ir nebūkit buki. Išsilavinęs žmogus, baigęs mokyklą žmogus, turi labai lengvai įsivelti į diskusiją apie Hamletą, Skirgailą ar Liudą Vasarį.

    Tai tiek. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai taip! Man taip pat patiko Hamletas, tačiau kai kuriose vietose iš ties norėjosi nusižiovauti. Tačiau niekad nepasakyčiau, kad gailiuosi skaičiusi.
      „Altorių šešėlį“ ir „Dievų miškas“ yra tos, kurias nekantrauju pradėti. Labai daug gerų dalykų girdėjau :)
      Visiškai sutinku su tavo nuomone apie išsilavinusį žmogų!

      Panaikinti

Rašyti komentarą