Kaip beprotiškai greitai man visad pralekia ruduo... Štai ir vėl, rugsėjo net nepajutau (beveik).
Šį mėnesį mano gyvenime įvyko keletas dalykų, kurių nebuvo niekad ankščiau. Vienas jų - swapbox su Armanda, tai tikrai nuostabi patirtis, kuria, manau, kartosiu! Žinot, turbūt pati smagiausia dalis swapbox'e yra ne gavimas (nors buvau įsitikinusi, kad tai ir bus nuostabiausia dalis. Žinoma, ji taip pat beprotiškai smagi!), tačiau pats pirkimas, galvojimas apie žmogų, pakavimas ir išsiuntimas man, asmeniškai, buvo pati smagiausia dalis. Ir laukimas, kuris priversdavo pasišokinėjant lėkti namo ir galvoti: kažin, šiandien, rytoj ar poryt gausiu siuntinį? Taip pat su Aldėja (Burunduko rašliavos), apsikeitėme knygomis. Tiesa, jos atsiųsta yra labai didelė biografija ir laiko jai skaityti visiškai neradau... Labai atsiprašau! Pasistengsiu kuo greičiau ją pradėti.
Taip pat, rugsėjo 26-ąją, švenčiau paskutinįjį savo straipsnioliktąjį gimtadienį, kaip pasakė Kamilė. Kadangi tikrasis gimtadienis buvo pirmadienį, tačiau atšvenčiau šeštadienį. Nors tai jau prisiskaitytų prie spalio mėnesio, tačiau jaučiu pareigą parašyti tai prie rugsėjo. Nuvažiavom, pavalgėm picų ir išėjom į ne tokį jau ir didelį miestą. Truputuką prasinešusios pro parduotuves, ir nusipirkusios kaspinus, ėjom iki bibliotekos. Juk Emilija. Dar pasiėmiau pora knygų ir draugei viena, nes ji joje neprisiregistravus, o vis vien ją suvalgys per pora dienų, tai... Žodžiu, galų gale gavau užduočių. Ėjom su drauge atgal iki bibliotekos, kur, tuolete, gavau persirengti. Tuomet teko vykdyti užduotis: pribėgti prie senučių, apkabinti ir pasakyti, kad labai gražiai atrodo, paplaukioti lapų krūvoje, kuria pati ir susistumti turėjau, pribėgti prie vaiko ir paklausti ar jis žaidžia pokemonus ( pasižiūrėjo kaip į visiška idiotę), pasibučiuoti su medžiu... Galbūt nieko ir nėra žiauraus, tačiau buvo tikrai juokinga.
Su mokykla vėl nedraugauju. Esu vienuoliktokė ir turėčiau stengtis, tiesa? Tačiau esmė yra ta, kad savaitę laiko manyje buvo kažkoks užkratas ir negalėjau nieko padaryti: nei skaityti, ar juolab mokytis, nei prie kompiuterio ilgiau nei dešimt minučių pasėdėti... Tačiau spėjau užsirašyti į visus norimus būrelius: literatų, žurnalistų (kadangi noriu gyvenimą sieti su žurnalistika ir manau, kad tokia patirtis man pravers, juolab kad jau esu jame buvusi tačiau kažkodėl nustojau jį lankyti. Labai pasiilgau), jaunųjų miškininkų. Iš esmės galiu pasiskųsti tik tuo, kad pirmadieniais nuo pat pirmos (8:30) iki pat aštuntos (15:55) pamokos man yra visos. Jokios laisvos. Žiauru. Pirmadieniais išties bėgu ir stengiuosi viską suspėti.
Taip pat apsilankiau SWITCH parodoje. Labai patiko, sužinojau ir išbandžiau tokius dalykus, kurių bijojau. Ir visiškai nesigailiu! Taip pat iš renginių su mama apsilankėme literatūriniame-muzikiniame projekte „Česlovas Milošas - neaprėpiama žemė“. Dar kartą įsitikinau, koks nuostabus yra pianinas (Pianistė - Rūta Blaškytė) derinamas su eilėmis (Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas), o kartais prie jų dar ir įkomponuojant operos kūrinių (Rita Preikštaitė).
Turbūt apie rugsėjį nieko ir nebegaliu daugiau pasakyti, nes beveik puse jo prasirgau. Tikiuosi, kad spalis šiuo atžvilgiu bus man draugiškesnis ir nebeleis sirgti. Tikiuosi.
Nauji vėjai
Šį mėnesį mano gyvenime įvyko keletas dalykų, kurių nebuvo niekad ankščiau. Vienas jų - swapbox su Armanda, tai tikrai nuostabi patirtis, kuria, manau, kartosiu! Žinot, turbūt pati smagiausia dalis swapbox'e yra ne gavimas (nors buvau įsitikinusi, kad tai ir bus nuostabiausia dalis. Žinoma, ji taip pat beprotiškai smagi!), tačiau pats pirkimas, galvojimas apie žmogų, pakavimas ir išsiuntimas man, asmeniškai, buvo pati smagiausia dalis. Ir laukimas, kuris priversdavo pasišokinėjant lėkti namo ir galvoti: kažin, šiandien, rytoj ar poryt gausiu siuntinį? Taip pat su Aldėja (Burunduko rašliavos), apsikeitėme knygomis. Tiesa, jos atsiųsta yra labai didelė biografija ir laiko jai skaityti visiškai neradau... Labai atsiprašau! Pasistengsiu kuo greičiau ją pradėti.
Šventės! 17!
Taip pat, rugsėjo 26-ąją, švenčiau paskutinįjį savo straipsnioliktąjį gimtadienį, kaip pasakė Kamilė. Kadangi tikrasis gimtadienis buvo pirmadienį, tačiau atšvenčiau šeštadienį. Nors tai jau prisiskaitytų prie spalio mėnesio, tačiau jaučiu pareigą parašyti tai prie rugsėjo. Nuvažiavom, pavalgėm picų ir išėjom į ne tokį jau ir didelį miestą. Truputuką prasinešusios pro parduotuves, ir nusipirkusios kaspinus, ėjom iki bibliotekos. Juk Emilija. Dar pasiėmiau pora knygų ir draugei viena, nes ji joje neprisiregistravus, o vis vien ją suvalgys per pora dienų, tai... Žodžiu, galų gale gavau užduočių. Ėjom su drauge atgal iki bibliotekos, kur, tuolete, gavau persirengti. Tuomet teko vykdyti užduotis: pribėgti prie senučių, apkabinti ir pasakyti, kad labai gražiai atrodo, paplaukioti lapų krūvoje, kuria pati ir susistumti turėjau, pribėgti prie vaiko ir paklausti ar jis žaidžia pokemonus ( pasižiūrėjo kaip į visiška idiotę), pasibučiuoti su medžiu... Galbūt nieko ir nėra žiauraus, tačiau buvo tikrai juokinga.
Mokykla ir šiaip meh dalykai
Su mokykla vėl nedraugauju. Esu vienuoliktokė ir turėčiau stengtis, tiesa? Tačiau esmė yra ta, kad savaitę laiko manyje buvo kažkoks užkratas ir negalėjau nieko padaryti: nei skaityti, ar juolab mokytis, nei prie kompiuterio ilgiau nei dešimt minučių pasėdėti... Tačiau spėjau užsirašyti į visus norimus būrelius: literatų, žurnalistų (kadangi noriu gyvenimą sieti su žurnalistika ir manau, kad tokia patirtis man pravers, juolab kad jau esu jame buvusi tačiau kažkodėl nustojau jį lankyti. Labai pasiilgau), jaunųjų miškininkų. Iš esmės galiu pasiskųsti tik tuo, kad pirmadieniais nuo pat pirmos (8:30) iki pat aštuntos (15:55) pamokos man yra visos. Jokios laisvos. Žiauru. Pirmadieniais išties bėgu ir stengiuosi viską suspėti.
Renginiai
Taip pat apsilankiau SWITCH parodoje. Labai patiko, sužinojau ir išbandžiau tokius dalykus, kurių bijojau. Ir visiškai nesigailiu! Taip pat iš renginių su mama apsilankėme literatūriniame-muzikiniame projekte „Česlovas Milošas - neaprėpiama žemė“. Dar kartą įsitikinau, koks nuostabus yra pianinas (Pianistė - Rūta Blaškytė) derinamas su eilėmis (Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas), o kartais prie jų dar ir įkomponuojant operos kūrinių (Rita Preikštaitė).
Turbūt apie rugsėjį nieko ir nebegaliu daugiau pasakyti, nes beveik puse jo prasirgau. Tikiuosi, kad spalis šiuo atžvilgiu bus man draugiškesnis ir nebeleis sirgti. Tikiuosi.
O kaip savo rugsėjį apibūdintum tu, jei būtų leista tik panaudoti tik viena žodį?
Komentarai
Rašyti komentarą