SWITCH! 2016

Ateina auklėtoja ir sako: ketvirtadienį, rugsėjo aštuntą dieną, važiuojam į Litexpo. Yra norinčių? Tiesa, išvažiuojam nuo mokyklos jau 7:30.
Dabar permeskit mintimis, kas žadėjo atsikelti kokią 6 ryto ir viską gražiai pasidaryti? Taip, Emilija! Bet ne, aš, kaip visad, atsikėliau be 5 minučių 7 ryto, ir bėgdama per namus susiruošiau. Išėjau jau po septynių dešimt. Nes, ale, norėjau vietos autobuse. Cha! Pavyko sėdėti vienai. Goals . Realiai, kalbant apie autobusą, tai kažkokia tragedija, o ne autobusas. Bet ne apie tai. Tik šiaip pasiskundžiau. :')
Kelionė užtruko apie 2-3 valandas, tad buvo žiauriai nepatogu. Atvykus mus pasitiko savanoriai, gavome maisto. Ir taip, tai labai svarbu. 
Iš karto įėjus prisiminiau Knygų Mugę. Nieko nelaukdamos su draugėmis nubėgome klausyti Radistų. Jų pranešimas iš tiesų įkvėpė, buvo be galo malonu klausytis patirties iš žmonių, kurie pasiekė daug ir dabar juos žino bene kiekvienas lietuvis ir ne tik. Labai daug optimizmo suteikė Jono kalba apie tai, kad jei norime tobulėti, turime daryti dalykus, kurie yra už mūsų komforto ribų. Vėliau, pasibaigus šiai paskaitai, išėjau žiūrėti į ką gi aš čia papuoliau. Per tą laiką sugebėjau pamesti tris drauges, tačiau susitikau du žmones iš stovyklos, buvo be galo gera su jais pasikalbėti vėl! Taigi, palikau paskutinė draugę, kurios nepamečiau per visa tą laiką, atlikti kompiuterinio testo ir nuėjau prie Swedbank pasidaryti nuotrauką, kuri imituoja, kad skrendi oro balionu virš Trakų. Įdomu. Nuotraukas atspausdino ir atiduodavo nemokamai. Taigi, kodėl gi ne. Man patiko. Kol apėjau visus stendus, susipažinau kur kas, vėl nuėjau prie savo draugės, ji kaip tik baiginėjo savo darbą. Tuomet prie nuotraukų grįžome dar kartą. Vėliau abi kartu stengėmės nepasimesti viena nuo kitos. Nuėjome išbandyti irklavimą. Buvo labai įdomu, nes uždėjo virtualios realybės akinius ir atrodė, kad tu iš tiesų irkluoji aplink Trakų pilį. Labai įdomi patirtis, kuria leido išbandyti KTU. Vėliau norėjome užsirašyti į konkursą, dėl dizaino kūrimo, tačiau mokymai vyksta Vilniuje ir nė viena nesugebėtume jų lankyti. Ech. Viena diena gal tai virs realybe. Tuomet priėjome ir mes prie Jonatano ir paprašėme nusifotografuoti. Nuotraukos specialiai nekėliau į jokius Instagram ar Facebook, nes visi ėjo iš proto ir būtent taip ir darė. Telieka tiesiog prisiminimas. Toliau nusprendėme išbandyti populiariuosius riedžius. Prisipažinsiu, iš pradžių trūkčiojau, vos nekritau ir baisu buvo, tačiau vėliau taip smagu! Pasivažinėjom, pasimokėm truputėlį. Tada išbandėme gerti kažkokį tai skystį, kurio reikia vos vos ir, jį palaikius burnoje vos 1-2 sekundes, išputi garus. Paėmiau, manau, per didelį gurkšnį ir nusišaldžiau liežuvį. :') Taip pat buvome dar vienoje paskaitoje apie Mėnulį ir augalų auginimą. „Lietuva mėnulyje - misija (ne?)įmanoma“. Ją vedė Arnas Petravičius. Buvo iš ties įdomu pasiklausyti, praplėsti akiratį. Taip pat sužinojome tašką, kuriame bus nusileista, mirties taškas, taip berods vadinasi. Jis aiškiai matomas ir plika akimi, tad vakar vakare jau žiūrėjau pro langą ir galų gale, tobuali jo nematydama, išsitraukiau žiūronus. Labai laukiu tolimesnių žinių apie šia misija! Prieš pat išvažiuojant (mums buvo liepta prie autobuso būti lygiai 14:00), išbandžiau tą 3D tušinuką. Aišku, ką Emilija sugalvos? Pasidariau visiškai nekruopštų skirtuką. Dzin. Svarbiausia, prisiminimai!

O ar Tu buvai „Switch!“? Jei taip, kokie įspūdžiai?

Komentarai

  1. Idomus įrašas, patiko :') Papasakok plačiau apie tą 3D rašiklį, negirdėtas kažkoks... :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ten į jį įsideda tokia plastmasės kaip ir juostelė, tada nuspaudi ir rašai su juo, po kelių sekundžių ji sukietėja ir gali paimti į rankas tą daiktą. :)
      Ačiū!

      Panaikinti

Rašyti komentarą